„Buvo atitraukta marmurinė kapą dengusi plokštė ir mus nustebino po ja esantis užpildančios medžiagos kiekis. Tai bus ilga mokslinė analizė, bet galų gale sugebėsime pamatyti tikrąjį akmeninį paviršių, ant kurio, anot tradicijos, buvo paguldytas Kristaus kūnas“, – sakė restauravimo projekte dalyvaujantis archeologas Fredrikas Hiebertas.
Pagal krikščionišką tradiciją, Jėzaus Kristaus kūnas 30 arba 33 mūsų eros metais, po to, kai jį nukryžiavo romėnai, buvo paguldytas į kapą, išskaptuotą klintyse. Krikščionys tiki, kad Kristus po mirties prisikėlė, o moterys, po trijų dienų atėjusios patepti jo kūno, rado tuščią kapą.
Dabar kapavietę dengia nedidelis pastatukas, vadinamas edikula (lot. aedicula – šventyklėlė), kuri buvo atstatyta 1808-1810 metais, po to, kai pirmąją edikulą suniokojo gaisras. Šiuo metu Atėnų Nacionalinio technikos universiteto (Graikija) mokslininkai, vadovaujami prof. Antonijos Moropoulou, vykdo edikulos ir kapo vidaus restauravimo darbus.
Kapo atvėrimas mokslininkams suteikė neįkainojamą galimybę ištirti tikrąjį, kaip manoma, švenčiausios krikščionybės vietos paviršių. Originalių kapavietės uolienų analizė gali padėti nustatyti ne tik kapo formą, kokia ji buvo Kristaus palaidojimo metu, bet ir kaip ji kito po to, kai kapavietę 326 metais atrado Romos imperatoriaus Konstantino motina Helena.
"Tai yra kritinė edikulos reabilitacijos akimirka. Metodai, kuriuos taikome dokumentuodami šį unikalų monumentą, suteiks galimybę visam pasauliui mūsų radinius matyti taip, tarsi jie patys būtų Kristaus kape", – sakė prof. A.Moropoulou.
XIX a. pradžioje statytos edikulos būklė jau kelis dešimtmečius kėlė nerimą. Jai smarkiai pakenkė 1927 metais Jeruzalę supurtęs Žemės drebėjimas, o britai 1947 metais buvo priversti apsupti pastatą neišvaizdžiomis išorinėmis sijomis, kurios pastatą supa iki šiol. Imtis edikulos rekonstrukcijos nuo to laiko trukdė nesutarimai su esamos padėties išsaugojimo šalininkais ir lėšų trūkumas.
