„Tai yra įrodymas, kad komercinė aviacija grynai elektriniu pavidalu taip pat gali veikti“, – sakė Sietle (JAV) įsteigtos inžinerijos bendrovės „magniX“ vadovas Roei Ganzarskis.
Ši įmonė, bendradarbiaudama su regionine Kanados aviacijos paslaugų bendrove „Harbour Air“, suprojektavo lėktuvo variklį.
R.Ganzarskis tvirtina, kad naujoji lėktuvų technologija aviacijos įmonei leis sutaupyti labai daug lėšų, jau nekalbant apie tai, kad šiltnamio dujų emisijos skrydžio metu sumažinamos iki nulio.
„Tai yra naujo aviacijos amžiaus pradžia“, – žurnalistams teigė „magniX“ vadovas.
Civilinė aviacija – vienas greičiausiai augančių šiltnamio dujų šaltinių: žmonės vis dažniau keliauja oru, o naujos technologijos, sparčiai vystomos automobilių pramonėje, į orą kylą sunkiai.
Vieno keleivio vidutinė gamtosauginė kaina yra 285 gramai CO₂ už kiekvieną skrydžio kilometrą – gerokai didesnė, nei bet kurios kitos transporto formos, tvirtina Europos aplinkos apsaugos agentūra. Šios dujų emisijos prisideda prie globalinio atšilimo.
Beje, įdomu tai, kad pirmasis elektrinis lėktuvas iš tiesų yra tikras veteranas: elektrinis variklis buvo įtaisytas į 62 metų senumo šešis keleivius gabenti galintį „DHC-2 de Havilland Beaver“ lėktuvėlį, kylantį nuo vandens. Jį pilotavo Gregas McDougallas – „Harbour Air“ įkūrėjas ir vadovas.
„Man šis skrydis buvo kaip skrydis įprastiniu „Beaver“ lėktuvu. Tik šį kartą jis buvo pririjęs elektrinių steroidų. Iš tiesų reikėjo prisižiūrėti, kad neperlenkčiau su apsukomis“, – sakė pilotas.
G.McDougallas elektriniu lėktuvu nuskrido nedidelę kilpą virš Freizerio upės, tekančios netoli Vankuverio tarptautinio oro uosto. Visa skrydžio trukmė buvo mažesnė nei 15 minučių.
„Mūsų tikslas yra elektrifikuoti visus savo lėktuvus. Neturime jokios priežasties to nedaryti“, – sakė G.McDougallas.
Finansiškai jį motyvuoja ne tik sąnaudų efektyvumo padidėjimas – milijonus ketinama sutaupyti ir lėktuvų priežiūrai, nes elektrinių variklių darbinės būsenos palaikymas kainuoja „drastiškai“ mažiau, tvirtino „Harbour Air“ vadovas.
Bet planą elektrifikuoti visus 40 savo nuo vandens kylančių lėktuvų „Harbour Air“ turės atidėti bent dvejiems metams.
Mat norint įsitikinti, kad elektrinis variklis yra patikimas ir saugus, reikės atlikti daugiau tyrimų. Be to, variklį privalo sertifikuoti aviacijos reguliavimo tarnybos.
Kanados transporto ministras Marcas Garneau žurnalistams iki pirmojo šio lėktuvo skrydžio sakė, kad „laikė pirštus sukryžiavęs, kad tik elektrinis lėktuvas veiktų nepriekaištingai“.
Mat tai, anot jo, galėtų pakreipti aviacijos pramonę gamtosaugai draugiškesne kryptimi.
Didžiausias tokių elektrifikuotų variklių trūkumas – skrydžio atstumas: toks lėktuvas, kurį pilotavo G.McDougallas, vienu akumuliatoriaus įkrovimu gali nuskristi tik maždaug iki 160 kilometrų. Nors tai – labai nedaug, tačiau daugumai „Harbour Air“ maršrutų to visiškai pakanka.
„Skrydžio atstumas dar nėra toks, kokio norėtume, tačiau jis pakankamas, kad pradėtume revoliuciją“, – sakė R.Ganzarskis, prognozuojantis, kad ilgainiui bus sukurti ir elektriniai varikliai, skirti ilgiems lėktuvų skrydžiams.
O kol pasaulis laukia tokių pažangesnių variklių, Vankuverio apylinkių gyventojai galės mėgautis gerokai pigesniais vietiniais elektriniais skrydžiais – tai gali pakeisti jų gyvenimo būdą ir darbo įpročius.
„Jeigu žmonės yra pasiryžę į darbą vairuoti visą valandą, tai kodėl jiems ten nenuskridus per 15 minučių“, – klausia R.Ganzarskis.
