Kai ryklys buvo pagautas žvejų Albanijos pietuose esančioje Vlorėje, ant jo nebuvo šviežių durtinių žaizdų, o skrandyje rasta maisto. Tai rodė, kad jis maitinosi normaliai. Vėliau atlikus skrodimą paaiškėjo, kad gyvūno kaukolėje įsirėžęs 18,6 cm ilgio durklažuvės durklo fragmentas.
„Kai supratau, kad ryklio galvoje yra kardžuvės durklas, buvau apstulbęs“, – sako Andrejus Gajičius iš ryklių laboratorijos ADRIA tyrimų centro Vlorėje.
A.Gajičius yra atlikęs dešimtis tūkstančių ryklių skrodimų. „Niekada anksčiau nebuvau susidūręs su niekuo panašiu ir nesu apie tai skaitęs literatūroje“, – pripažino jis. Jo komanda stengiasi, jei įmanoma, atgaivinti ir paleisti į laisvę ryklius, sugautus atsitiktinai su kitu laimikiu, tačiau šis ryklys nugaišo dar prieš atgabenamas į uostą.
Anksčiau užfiksuoti aštuoni atvejai, kai melsvieji rykliai (Prionace glauca) buvo perdurti durklažuvių (Xiphias gladius), o kardžuvės durklas atsidūrė ryklio galvoje arba netoli jos. Taip pat buvo rasta, kad durklažuvės buvo pervėrusios didžiaakę jūrinę lapę (Alopias superciliosus) ir atlantinį pilkšvąjį ryklį (Isurus oxyrinchus). Tai yra grupės, kuriai priklauso ir durklažuvės, atstovai.
Tai pirmas patvirtintas atvejis, kai ryklys išgyveno po tokio susidūrimo. Kai jam buvo įdurta, jauna durklažuvė tikriausiai instinktyviai sureagavo pakeldama galvą ir nulauždama durklą, bet nepažeisdama jokių gyvybiškai svarbių ryklio organų, teigia A.Gajičius.
Suaugusio ryklio ilgis siekė 275 cm, o svoris – 44 kg. Durklažuvės gali užaugti iki maždaug 455 centimetrų ir sverti iki 650 kilogramų. Yra pranešimų apie melsvuosius ryklius, kurie maitinasi kartžuvėmis, ir abu gyvūnai naudoja agresyvią medžioklės taktiką, besimaitindami tankiais žuvų ar kalmarų būriais.
Tokie sužalojimai gali įvykti, kai durklažuvės bando apsiginti nuo melsvojo ryklio atakos arba dėl atsitiktinio susidūrimo, kai abu plėšrūnai maitinasi tuo pačiu grobiu. A.Gajičius teigia, kad norint nustatyti priežastį, reikia atlikti daugiau stebėjimų.
