Pirmasis protrūkis Uhane galėjo būti net 6 kartus didesnis nei skelbta viešai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialioji komisija, Kinijoje ieškojusi naujojo koronaviruso šaltinio, aptiko ženklų, kad pirmasis viruso protrūkis Uhane 2019 m. gruodį galėjo būti gerokai didesnis nei buvo viešai žinoma iki šiol. Mokslininkai reikalauja skubiai pateikti šimtus tūkstančių kraujo mėginių, kurių Kinijos valdžia jiems neleido ištirti, rašo CNN.
Peteris ben Embarekas uhano oro uoste
Peteris Ben Embarekas Uhano oro uoste / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

PSO misijai vadovavęs mokslininkas Peteris Ben Embarekas CNN sakė, kad jis su kolegomis aptiko ženklų, kad pirmojo protrūkio mastas buvo gerokai didesnis ir kad dar gruodį Uhane cirkuliavo jau daugiau nei tuzinas šio viruso atmainų.

Taip pat mokslininkai turėjo galimybę pabendrauti su pirmuoju pacientu, kuris, anot Kinijos valdžios atstovų, užsikrėtė šia liga – keturiasdešimtmečiu biuro darbuotoju, kuris po užsienio šalis nekeliavo ir kuriam liga diagnozuota gruodžio 8 dieną.

PSO mokslininkų surinkta detalesnė informacija apie situaciją Kinijoje gali patvirtinti jau anksčiau girdėtą ligos kilmę nustatyti siekiančių mokslininkų susirūpinimą, jog virusas Kinijoje galėjo plisti dar gerokai iki tol, kol jis gruodžio viduryje tapo itin rimta, mokslininkų ir valdžios dėmesį patraukusia problema.

Iš Kinijos į Šveicariją grįžęs PSO mokslininkas CNN sakė: „virusas Uhane gruodį jau buvo smarkiai išplitęs, kas yra naujas atradimas“.

PSO specialistas sakė, kad jam ir kolegoms Kinijos mokslininkai pateikė informaciją apie 174 koronaviruso atvejus, Uhane ar jo apylinkėse nustatytus 2019 m. gruodį. Iš jų 100 buvo patvirtinti laboratoriniais tyrimais, dar 74 – atliekant pacientų simptomų klinikinį vertinimą. PSO misijos vadovo teigimu, šis pacientų skaičius (veikiausiai – sunkūs ligos atvejai, kuriuos gydyti teko medikams) reiškia, jog dar gruodį koronavirusu Uhane galėjo užsikrėsti daugiau nei 1000 žmonių.

„Modeliavimo, pagrįsto šiais skaičiais, dar nevykdėme, bet bendrais bruožais žinome, kad užkrėstų asmenų populiacijoje apie 15 proc. atvejų būna sunkūs ir didžioji dauguma – lengvi“, – sakė tyrėjų grupės vadovas.

Tyrėjų grupė buvo sudaryta iš 34 mokslininkų: 17 atstovavo PSO, dar 17 delegavo Kinija. Ši grupė praplėtė žinias apie dar gruodį Uhane cirkuliavusio koronaviruso genetinius tipus ir pirmą kartą nustatė, kad 2019 gruodį Kinijoje jau buvo 13 skirtingų SARS-CoV-2 viruso genetinių sekų. Šios genetinės sekos, suderinus su platesniais duomenimis apie pacientus Kinijoje 2019 metais, gali pateikti vertingų įžvalgų apie ligos raidos geografiją ir kalendorių dar iki gruodžio.

Variantų kiekio keliami klausimai

Genetiniai tam tikro viruso variantai – dažnas ir įprastai jokios didesnės grėsmės nekeliantis dalykas: bėgant laikui ir virusui dauginantis žmonių ar gyvūnų organizmuose, genetiniai pakitimai kaupiasi visą laiką. P.Ben Embarekas dar nenori daryti išvadų apie tai, ką 13 skirtingų viruso variantų gali reikšti viruso istorijai iki gruodžio mėnesio, tačiau tokio variantų kiekio atradimas pateikia galimybę, kad virusas iki jo atradimo plito ilgiau nei mėnesį, kaip ir anksčiau manė kai kurie virusologai. Genetinė virusų įvairovė yra turbūt pirmasis aiškus tarptautinei bendruomenei pateiktas įrodymas, palaikantis šią teoriją.

Sidnėjaus universiteto (Australija) virusologas prof. Edwardas Holmesas, išsamiai tyrinėjęs viruso kilmę, teigė, jog 13 viruso atmainų yra galima indikacija, kad virusas plito dar iki pirmo 2019 m. gruodį pastebėto protrūkio Uhane.

PSO grupės darbas Kinijoje baigėsi trijų valandų trukmės spaudos konferencija, kurioje savo atradimus praėjusią savaitę pristatė ir PSO, ir Kinijos mokslininkai, tačiau po šios konferencijos ir mokslininkų išvykimo iš Kinijos išaiškėjo ir daugiau detalių apie tai, kokius duomenis mokslininkai gavo ir kokių – ne.

P.Ben Embarekas sakė, jog jis su kolegomis tikisi išanalizuoti ir biologinius mėginius, prie kurių jie negavo prieigos pirmosios kelionės į Kiniją metu. Konkrečiai kalbama apie Uhano kraujo banke saugomus kraujo mėginius, surinktus per pastaruosius dvejus metus.

„Yra apie 200 000 mėginių, kurie yra saugomi ir galėtų būti panaudoti naujam mokslinių tyrimų rinkiniui. Būtų fantastiška, jei gautume galimybę su jais dirbti“, – sakė PSO tyrėjų grupės vadovas.

Tiesa, šių mėginių gavimas nėra toks paprastas dalykas – saugomi mėginiai yra labai mažo tūrio ir jie laikomi tik teisiniais sumetimais. Nėra jokio mechanizmo, kuris numatytų tokių mėginių panaudojimą moksliniams tyrimams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų