NASA marsaeigio „Perseverance“, atskraidinto į Raudonąją planetą praeitų metų vasarį, du mikrofonai pradėjo įrašinėti aplinkos garsus, pirmąkart atskleidusius mokslininkams, kaip sklinda garso bangos labai išretėjusioje atmosferoje.
Penktadienį žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje mokslininkai pateikia „Perseverence“ atsiųstų garso įrašų, kurių bendra trukmė – penkios valandos, pirmąją analizę.
Ši medžiaga atskleidė Marse esant iki tol nežinomų akustinių trikdžių, sakė studijos pagrindinis autorius Sylvestre'as Maurice'as.
Tarptautinė tyrėjų grupė klausėsi garsų, skleidžiamų mažyčio sraigtasparnio „Ingenuity“, atgabento kartu su „Perseverance“, taip pat girdėjo traškesius, sklindančius marsaeigio lazerio spinduliui smogiant uolienoms, siekiant ištirti jų cheminę sudėtį, naujienų agentūrai AFP sakė S.Maurice'as.
„Turėjome labai lokalizuotą garso šaltinį, nuo dviejų iki penkių metrų nuo taikinio, ir tiksliai žinojome, kada jis suveiks“, – aiškino mokslininkas.
Studija pirmąkart patvirtino, kad Marso atmosferoje garso greitis mažesnis negu Žemėje, apie 240 metrų per sekundę. Mūsų planetoje garsas sklinda apie 340 metrų per sekundę greičiu.
Šis faktas buvo prognozuotas, nes 95 proc. Marso atmosferos sudaro anglies dvideginis, kurio mūsų planetos atmosferoje tėra 0,04 procento. Be to, Marso atmosfera yra apie 100 kartų retesnė, todėl garsas joje 20 decibelų silpnesnis, sakoma straipsnyje.
„Supanikavau“
Tačiau mokslininkai nustebo nustatę, kad lazerio sukeliamas garsas sklinda 250 metrų per sekundę greičiu – apie 10 m/s greičiau nei tikėtasi.
„Truputį supanikavau, – sakė S.Maurice'as. – Tariau sau, kad vienas iš dviejų matavimų buvo klaidingas, nes Žemėje garso greitis yra tik vienas.“
Tačiau galiausiai tyrėjai nustatė, kad Marse ties paviršiumi garso greitis yra dvejopas – vienoks aukšto dažnio garsams, tarkim, lazerio pliaukštelėjimui, ir kitoks žemo dažnio bangoms, pavyzdžiui, sraigtasparnio sraigto menčių dūzgimui.
Tai reiškia, kad žmogaus ausi aukšto tono garsą išgirstų truputį anksčiau.
„Žemėje orkestro garsai pasiekia jus tuo pačiu greičiu, ar jie būtų žemi, ar aukšti. Tačiau įsivaizduokit, kad Marse, jeigu būtumėt tolėliau nuo scenos, vėlavimas būtų didelis“, – sakė S.Maurice'as.
„Dėl visų šių veiksnių dviem žmonėms būtų sunku susikalbėti vos penkių metrų atstumu“, – sakoma Prancūzijos tyrimų instituto CNRS pranešime.
„Mokslo loterija“
Kitais atžvilgiais Marsas yra toks tylus, kad mokslininkai ne kartą baiminosi, kad jų įranga sugedusi, pridūrė CNRS. Tai atgaivino prisiminimus apie ankstesnius nesėkmingus bandymus įrašyti Marso garsų 1999 ir 2008 metais.
„Natūralių garso šaltinių ten maža, išskyrus vėją“, – sakoma su „Nature“ straipsniu paskelbtame atskirame mokslininkų pranešime.
Tačiau „Perseverance“ mikrofonai užfiksavo nemažai „cypimo“ ir „trinksėjimo“, marsaeigio metaliniams ratams riedant per akmenis, sakoma studijoje.
Šie įrašai taip pat gali suteikti išankstinių užuominų apie galimus marsaeigio gedimus, panašiai kaip vairuotojai gali nuspėti automobilio gedimą pasigirdus neįprastiems garsams.
S.Maurice'as sakė manąs, kad „mokslo loterija“ nugabenti į Marsą mikrofonų buvo sėkminga.
Paryžiaus observatorijos darbuotojas Thierry Fouchet, taip pat prisidėjęs prie šio tyrimo, sakė, kad klausantis atmosferos turbulencijos garsų, pavyzdžiui, vertikalių vėjo srautų, žinomų kaip konvekcinės srovės, tyrėjai galės „patobulinti mūsų klimato ir orų prognozių skaitmeninius modelius“.
Per būsimas misijas Veneroje arba Saturno palydove Titane zonduose taip pat gali būti įtaisyti mikrofonai.
„Perseverance“ Raudonosios planetos garsų klausytis toli gražu nebaigė. Marsaeigio pagrindinė misija truks tik dvejus metus, bet jis tikriausiai veiks daug ilgiau. Prieš devynerius metus darbą Marse pradėjęs marsaeigis „Curiosity“ taip pat tebeveikia, nors buvo planuota, kad jo darbas truks dvejus metus.
