Sovietų kosmoso programos įkūrėjas akademikas Sergejus Koroliovas, sukūręs raketą R-7, iškėlusią „Sputnik“ į orbitą, turėjo sukurti tarpžemyninę raketą, pajėgią nuskraidinti vandenilinę bombą į bet kurį planetos tašką.
Šiuo palydovu buvo nustatytas Žemės atmosferos sluoksnių tankumas keičiantis orbitai.
„Sputnik 1“ paleistas 1957 m. spalio 4 d. 19:28:34 UTC iš 5-ojo Tarybų Sąjungos gynybos ministerijos mokslinių tyrimų poligono „Tiura-Tam“ (dabar – Baikonuro kosmodromo).
TAIP PAT SKAITYKITE: Slapti sovietų kosminiai skrydžiai audrino vakariečių vaizduotę
Pernai Lietuvoje viešėjęs kosmonautas, fotomenininkas, „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas, buvęs prezidento B.Jelcino patarėjas (1993–1997 m.) Jurijus Baturinas atskleidė nemažai kosminių paslapčių. Viena iš jų – istorinis dirbtinio Žemės palydovo „Sputnik 1“ startas, apipintas legendomis.
„Sputnik 1“ atrodė ne taip, kaip vaizduojamas nuotraukose
Žmogus-enciklopedija Jurijus Baturinas tąkart trumpai apžvelgė pirmuosius žmonijos žingsnius kosmose, daugelio dalykų apie kosmosą mes nežinome, kai kuria informacija dalijasi tik profesionalai. O kai kuriuos faktus ar kosmonautų papročius skaitytojai gal ir žino, bet net nenutuokia, iš kur jie atsirado.
Pavyzdžiui, 1957 m. spalio 4 d. iš Baikonuro pakilęs pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik 1“ iš Žemės atrodė gerokai ryškesnis, nei turėjo būti iš tikrųjų. Nes nuo jo dėl techninių nesklandumų neatsiskyrė trečios pakopos raketa. Taigi palydovas skriejo su priekaba ir atrodė visai ne taip, kaip vaizduojamas nuotraukose. Ir svėrė ne 83,6 kg, kaip rašoma vikipedijose ir kituose viešuose šaltiniuose.
Kosmonauto versijai neprieštarauja ir Linas Šmigelskas, Etnokosmologijos muziejaus skyriaus vedėjas. Jo teigimu, raketos starto metu kilo techninių nesklandumų.
