Būtent ši ryšio sistema atsiųs pirmuosius tris lietuviškus žodžius iš kosmoso, kuriuos išrinks 15min.lt skaitytojai. Savo variantus galite pateikti paspaudę čia.
Netoli Vilniaus esančiame Liepiškių technologijų parke antradienio popietę buvo demonstruojama, kaip palydovas perduoda įvairius duomenis radijo ryšiu, o taip pat atliktas distancinis palydovo siųstuvo išjungimo bandymas.
„Iš to, ką šiandien matėme ir girdėjome bei gavome atsakymus, galime beveik garantuotai pasakyti, kad kritiniu atveju, jei kažkas nutiktų, galimybė iš Žemės išjungti (palydovo ryšio sistemą) yra šimtaprocentinė“, – sakė RRT Radijo spektro kontrolės departamento direktorius Georgijus Leontjevas.
Jis pridūrė, kad tai yra privaloma visiems nanopalydovams, o toks reikalavimas keliamas dėl galimų radijo trukdžių. „Kosmose yra naudojamos gan jautrios sistemos. Kadangi kosmose radijo triukšmų lygis yra labai mažas, sistemos dirba su labai maža atsarga kanalams, kokie 2–4 decibelai, ne daugiau, nes jei turi daugiau atsargos – reikia daugiau energetinių išteklių, o jie yra riboti. Taigi dėl to ten yra tos jautrios sistemos ir dėl trukdžių gali kilti pažeidimų“, – sakė G.Leontjevas.
Ryšio seansai – po 9 minutes
Radijo ryšio sistemos darbą demonstravęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius paaiškino, kad tai tėra atsargos priemonė – iš tiesų nanopalydovai nei vieni kitiems, nei kitai įrangai netrukdo jau vien dėl to, kad naudoja skirtingus dažnius.
„Tarptautinė radijo dažnių tarnyba koordinuoja visus šiuos dalykus, – sakė jis. – Kiekvienam nanopalydovui yra išskirtas nedidelis dažnių kanalas.“
Palydovas Žemę apskries per maždaug dvi valandas, o iš Lietuvos ryšį su juo bus galima palaikyti maždaug 9 minutes – kol palydovas skries virš šalies teritorijos. Tuomet vėl teks laukti sekančio „pasirodymo“.
Speciali antena, kuria bus siunčiami ir priimami „LitSat-1“ duomenys, įrengta Liepiškių technologijų parke. Negavęs kitų nurodymų, palydovas nuolat kartos numatytąjį šaukinį. „Šaukinyje bus baterijos informacija, temperatūra, skridimo laikas nuo starto – tokia smarkiai nesikeičianti informacija. Palydovo padėties informacijos bus labai daug – per valandą galima prirašyti iki 10 MB duomenų. Todėl jie bus įrašomi į vidinę atmintį ir paskui, pavyzdžiui, vienos orbitos visus duomenis jis perduos kelis kartus praskriedamas virš Lietuvos“, – teigė D.Gailius.
KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius |
Atsiųs lietuviškus žodžius
„LitSat-1“ ryšio sistemomis bus perduodami ir pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso. D.Gailiaus teigimu, išrinkti žodžiai veikiausiai bus įrašyti į palydovo atmintį ir, davus specialią komandą, persiųsti atgal į Žemę tekstiniu pavidalu. Taip pat numatoma šiuos žodžius „retransliuoti“ per palydovą garsiniu pavidalu.
„Vienas variantas bus koduotas, pakete, kaip duomenys perduodami, o kitas – audio retransliatorius. Pastaruoju atveju tie žodžiai pakils į kosmosą iš Žemės ir grįš atgal, palydovas juos retransliuos, – teigė KTU profesorius. – Juos galės išgirsti visi radijo mėgėjai, turintys tinkamą aparatūrą. Bet, jei bus siunčiamas audio įrašas, nesitikėkite, kad jo kokybė bus kaip iš kokio muzikos grotuvo – jis bus šnypščiantis, švilpiantis... Panašiai, kaip naudojant prastoką AM bangų imtuvą, su trukdžiais ir panašiai. Tikrai nebus labai lengva jį išgirsti ir suprasti. O tekstinis (variantas), jei praeis paketas, tai praeis ir mes tuos žodžius gausime.“