Įvairūs skaičiavimai rodo, kad dumbliai sukuria nuo 50 iki 87 proc. viso pasaulyje išskiriamo deguonies. Kaip ir žalieji augalai, dumbliai tam naudoja fotosintezę. Tačiau mokslininkai mano, kad dumblius būtų galima įtikinti išskirti ne deguonį, o vandenilį.
Vandenilis yra idealiai ateičiai tinkantis kuras. Degdamas jis išskiria tik vandens garus ir šilumą. Kitaip tariant, jis gali būti visiškai CO₂-neutralus. Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip vandenilis yra pagaminamas. Įprastai jis išgaunamas elektrolizės būdu skaldant vandenį. Šiam procesui reikia daug energijos. Galima panaudoti perteklinę atsinaujinančių šaltinių jėgainių energiją, bet tai tikriausiai nėra efektyviausias jos išsaugojimo būdas.
Elonas Muskas vandenilio energiją kritikavo dėl to, kad tą energiją, kuri yra reikalinga vandens molekulių skaldymui, būtų galima panaudoti tiesiogiai įkraunant baterijas. Tačiau vandenilis turi privalumų. Pavyzdžiui, jo talpas galima užpildyti greičiau nei įkrauti bateriją. Vandenilio kolonėles galima įrengti lengviau nei įkrovimo stoteles, ypač atokesnėse vietose. Sunkusis vandenilinis transportas bent jau teoriškai galėtų būti lengvesnis nei varomas baterijomis.
Kinijos Harbino technologijos instituto mokslininkai panardino dumblius Chlorella pyrenoidosa į polisacharidą dekstraną. Įprastai šie dumbliai yra vandenyje ir įprastai iš anglies dvideginio fotosintetina deguonį. Dekstranas – medicinoje plačiai naudojamas gliukanas – su dumbliais tuomet buvo sumaišytas su polietilenglikolio tirpalu. Polietilenglikolis iš esmės suslėgė dekstrano ir dumblių lašelius ir neleido jiems kontaktuoti su oru. Taip mokslininkai nebeleido dumbliams pasiekti deguonies. Įprastai tai priverstų juos gaminti daugiau deguonies, tačiau šįkart jie įjungė fermentus, žinomus kaip hidrogenazes.
Hidrogenazės fermentai išskiria vandenilį. Mokslininkai pastebėjo, kad tol, kol Chlorella pyrenoidosa turi pakankamai saulės šviesos ir negali pasiekti deguonies, dumbliai fotosintetina vandenilį, kurį vėliau galima surinkti.
Žinoma, tie dumblių ir dekstrano lašeliai yra labai maži ir jų sukuriamas vandenilio kiekis yra tiesiog nepaprastai mažas. Tačiau tokių lašelių labai lengvai galima pagaminti labai daug. Be to, šis metodas atrodo pakankamai lankstus – kinų mokslininkai į tokius lašelius patalpino mielių ir taip ėmė gaminti etanolį.
Ar šis metodas bus pakankamai ekonomiškas, parodys laikas. Didelė kaina būtų pagrindinis jo trūkumas. Tačiau mokslininkai teigia, kad jie gali pradėti didelio masto bandymus – metodas tam yra tinkamas. Ir tik tokie bandymai padėtų apskaičiuoti sukuriamo kuro kainą.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“.
