Viskas dėl patelių
Neseniai mokslininkai pateikė pirmuosius įrodymus, kad drugeliai gurkšnoja iš vikšrų kūnų – negyvų ir gyvų. Jie stebėjo, kaip suaugę pienių drugeliai Šiaurės Sulavesi (Indonezija) mažyčiais nagais draskė vikšrų kūnus, kad iš žaizdų galėtų sugerti ištryškusį skystį.
Drugelių patinai ieško tam tikrų pienių (Apocynaceae šeimos žydinčių augalų) gaminamų junginių, kurie atbaido plėšrūnus ir padeda drugeliams gaminti feromonus, viliojančius pateles. Kadangi vikšrai yra prikimšti suvalgytų augalų sulčių, jie tampa lengvu taikiniu drugeliams, norintiems chemiškai padidinti savo patrauklumą patelėms, teigiama rugsėjo 8 d. žurnale „Ecology“ paskelbtame tyrime.
Dauguma pienių drugelių rūšių gyvena Azijoje, tačiau keturios rūšys gyvena Šiaurės Amerikoje, viena iš jų – spalvingasis monarchų drugelis (Danaus plexippus). Šios šeimos drugelių patinai pasižymi unikaliu elgesiu, vadinamu lapų draskymu. Tyrimo duomenimis, kartais patinai susirenka šimtais, kad nudraskytų ir gurkštelėtų pienių lapų.
Tačiau 2019 m. gruodžio 9 d. pagrindinis tyrimo autorius Yi-Kai Tea, Sidnėjaus universiteto Gyvybės ir aplinkos mokslų mokyklos doktorantas, ir bendraautorius Jonathan Soong Wei, Singapūro gamtininkas, Indonezijos Tangkoko Batuangus gamtos rezervate pamatė pienių drugelius, kurie draskė kitokį sulčių šaltinį – gyvus vikšrus.
Tyrėjai pranešė, kad „pakrantės augmenijos ruože“, kuris tęsėsi daugiau kaip 500 metrų, buvo pastebėti keli suaugę drugiai, draskantys daugybę vikšrų. Tada jie stebėjo, kaip drugeliai valandų valandas aktyviai gėrė iš savo giminaičių. Tyrimo autoriai rašė, kad drugeliai taip norėjo gerti iš vikšrų, kad net žmogaus prisilietimas negalėjo jų išblaškyti. Šiam elgesiui apibūdinti mokslininkai sugalvojo terminą „kleptofarmakofagija“, kuris reiškia „vogtų cheminių medžiagų vartojimą“.
Apie šį neįprastą (ir šiurpų) elgesį lieka daug klausimų, pavyzdžiui, kokie konkretūs augalų junginiai traukia drugelius prie vikšrų ir ar drugeliai kitose pasaulio dalyse taip pat praktikuoja kanibalizmą.
„Šie paprasti stebėjimai kelia klausimų apie šių gerai žinomų drugelių ekologiją ir suteikia daug galimybių ateities tyrimams“, – „Live Science“ teigė mokslininkė.
