„Atsitiktiniais numeriais žinutes siunčiantys sukčiai žada 2–5 eurų dydžio atlygį už „Youtube“ vaizdo įrašų žiūrėjimą ir patiktukų uždėjimą. Žinutės gavėjui sutikus, sukčiai nurodo peržiūrėti ir pamėgti 3–4 pavyzdinius vaizdo įrašus bei atsiųsti ekrano nuotraukas. Atsiuntus ekrano nuotraukas, sukčių aukoms iš tiesų visai netrukus sumokamos sumos už peržiūras. Tačiau tai – tik dar vienas sukčių kabliukas pasitikėjimui pelnyti“, – sako „Swedbank“ Aktyviosios kibernetinės saugos ir atakų imitavimo tarnybos vadovė Erika Vadapalė.
„Swedbank“ atstovė pažymi, kad smulkūs mokėjimai už peržiūras bei patiktukus sukčių aukoms paprastai atliekami iš skirtingų fizinių asmenų sąskaitų.
Vėliau į sukčiavimo schemą patekusiems gyventojams nurodoma parsisiųsti „Telegram“ susirašinėjimų ir pokalbių programėlę bei parašyti žinutę tam tikru vartotojo identifikaciniu numeriu. Sukčius prisistato kaip išmokas tvarkantis vadybininkas, ir taip sukuriamas pamatas tolesniems veiksmams, kurie veda gyventojus prie nuostolių.
„Uždarbiavimo galimybe patikėjusio vartotojo tuomet paprašoma susimokėti narystės mokestį tam, kad taptų prieinamos kito lygio geriau apmokamos užduotys. Tokio mokesčio suma gali siekti 1–5 tūkst. eurų. Jeigu sukčiavimo auka sumoka nurodytą mokestį, sukčiai paprasčiausiai nustoja jam atsakinėti arba jį užblokuoja susirašinėjimų platformoje“, – liūdną baigtį patekus į tokią schemą nupasakoja E.Vadapalė.
Tiesa, kartais, kaip pažymi „Swedbank“ Aktyviosios kibernetinės saugos ir atakų imitavimo tarnybos vadovė, sukčiai gali paprašyti susimokėti papilomai ir stengtis išvilioti kuo didesnę sumą, motyvuodami, kad užduotis buvo atlikta neteisingai ar viena iš skirtų užduočių buvo neįgyvendinta.
„Į žinutes su uždarbio ar kitu praturtėjimo pasiūlymu iš nežinomo numerio visuomet reikėtų žiūrėti su didžiule atsarga – patikimi darbo pasiūlymai tokia forma nepateikiami. Visgi, jei tokiose žinutėse esama aktyvios nuorodos, jokiu būdu nereikėtų jos spausti, mat tokiose nuorodose neretai gali būti virusų, kuriais siekiama užvaldyti įrenginį ar pasisavinti asmeninius duomenis“, – sako „Swedbank“ ekspertė.
Kaip pastebi E.Vadapalė, ieškodami būdų praturtėti gyventojai patiki ir iš nepatikimų šaltinių gaunamais investavimo pasiūlymais. Vien dėl šio sukčiavimo būdo per 11 praėjusių metų mėnesių „Swedbank“ pradėjo daugiau nei 900 tyrimų, o bendra klientų nuostolių suma sudarė beveik 890 tūkst. eurų. Nuostolių suma būtų buvusi kur kas didesnė, tačiau bankui pavyko gyventojams išsaugoti beveik 600 tūkst. eurų.
Iš viso per 11 praėjusių metų mėnesių „Swedbank“ pradėjo beveik 6 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo atvejų, o bendra gyventojų ir įmonių nuostolių suma sudarė daugiau kaip 2,8 mln. eurų. Banko sustabdyti nuostoliai per minimą laikotarpį klientų nuostolius viršijo beveik du kartus ir siekė 5,4 mln. eurų.