Įspūdingo dydžio
Kometa, vadinama Bernardinelli-Bernstein (arba astronomų kalba C/2014 UN271), yra mažiausiai 100 km skersmens – 1000 kartų masyvesnė už įprastą kometą. Ji tokia didelė, kad anksčiau astronomai ją painiojo su nykštukine planeta, rašoma pranešime, kuriame 2021 m. birželį paskelbta apie kometos atradimą.
Tačiau atidesnė objekto analizė atskleidė, kad jis sparčiai juda Oorto debesyje – didžiuliame ledinių uolienų sąvartyne, esančiame už milijardų kilometrų nuo Žemės. Atrodė, kad objektas krypsta mūsų link, ir už jo net buvo matyti švytinti uodega – aiškus ledinės kometos, artėjančios prie palyginti šiltos vidinės Saulės sistemos, požymis.
Dabar mokslininkai detaliau ištyrė šią didžiulę kometą ir turi naujų žinių apie jos kelionę Saulės link.
Nekelia grėsmės Žemei
Pirmiausia, didžiulė uoliena nekelia jokios grėsmės Žemei. Šiuo metu Bernardinelli-Bernstein (BB) skrieja pro Oorto debesį maždaug 29 kartus didesniu atstumu nei atstumas tarp Žemės ir Saulės. Pasak mokslininkų, kometa labiausiai priartės prie Žemės 2031 m., kai, kaip prognozuoja mokslininkai, ji praskries visai šalia Saturno orbitos.
Nors toks atstumas yra pakankamai toli nuo Žemės, kad žmonės negalėtų pamatyti kometos be teleskopų, tai gerokai arčiau nei paskutinis uolienos apsilankymas mūsų Saulės sistemos dalyje. Sumodeliavę kometos trajektoriją, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad kometa BB paskutinį kartą prie Saulės priartėjo prieš 3,5 mln. metų.
Pasak tyrėjų, nuo to laiko kometa nukeliavo net 40 000 AU atstumu, giliai į paslaptingąjį Oorto debesį.
Už dabartinį požiūrį į didelę ir tolimą kometą esame skolingi Tamsiosios energijos tyrimui (DES) – Visatos plėtimosi tyrimo projektui, kuris vyko nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. Tyrimo metu astronomai sudarė 300 mln. galaktikų pietiniame danguje žemėlapį ir atrado daugiau kaip 800 anksčiau nežinomų objektų, esančių už Neptūno orbitos ribų. Vienas iš tokių objektų buvo Bernardinelli-Bernstein kometa.
Mokslininkai turi daug laiko ištirti šią didžiulę kometą, nes per ateinantį dešimtmetį ji vis labiau artės prie Žemės. Atidžiau įsižiūrėję į uolieną, mokslininkai galėtų geriau suprasti ankstyvosios Saulės sistemos cheminę sudėtį, nes manoma, kad giliai Oorto debesyje esančios kometos yra palyginti nepakitusios nuo to laiko, kai prieš milijardus metų jos buvo atmuštos nuo Saulės. Kitą kometos priartėjimą prie Saulės sistemos skiria milijonai metų, todėl tai bus kartą gyvenime pasitaikantis susidūrimas su ankstyvąja Saulės sistema.
