Šiuo metu viso pasaulio akys yra nukreiptos į SARS-CoV-2 koronavirusą. Tačiau mokslininkams jau kelis dešimtmečius yra žinoma apie nemažą skaičių kitų tos pačios koronavirusų grupės atstovų – ir yra žinoma, kad kai kurie iš šių virusų ne tik sukelia ligas žmonėms, bet ir pasižymi ryškiu sezoniškumu.
Mokslininkai per pastaruosius 35 metus išanalizavo keturias tokių sezoninių koronavirusų rūšis ir nustatė, kad pakartotinis užsikrėtimas jais yra ganėtinai dažnas dalykas – jis nesunkiai gali įvykti praėjus jau metams po pirmojo sirgimo.
Tai nebūtinai reiškia, kad lygiai tokias pačias žinias galima tiesiogiai taikyti ir dabartinės globalinės pandemijos sukėlėjui, tačiau tai nėra gera žinia, jeigu tikimasi, kad populiacija įgis ilgalaikį imunitetą.
Analizuojant nuo devinto praėjusios amžiaus dešimtmečio surinktus 513 kraujo serumo mėginių – jie buvo imami iš 10 sveikų vyriškos lyties savanorių, gyvenančių Amsterdame (Nyderlandai) – mokslininkai pastebėjo keletą su koronavirusais siejamų antikūnų rodiklio šoktelėjimų
Kiekvienas iš šių šuoliukų buvo interpretuojamas kaip pakartotinė infekcija. Ir kiekvienam iš keturių sezoninių koronavirusų, kurie buvo įtraukti į tyrimą – HCoV-NL63, HCoV-229E, HcoV-OC43 irHCoV-HKU1 – mokslininkai nustatė nuo 3 iki 17 užsikrėtimų kiekvienam tiriamajam.
Retais atvejais pakartotinis užsikrėtimas virusu buvo fiksuojamas jau po pusmečio nuo pradinio užsikrėtimo, tačiau dažniau pasitaikydavo atvejai, kai virusas žmogų vėl užkrėsdavo maždaug po metų. „Tai rodo, kad imuninė apsauga yra trumpalaikė“, – teigia tyrimo autoriai.
Šiuo metu jau yra keletas patvirtintų COVID-19 reinfekcijos atvejų, tačiau daugelis jų buvo ginčytini: kol kas per anksti pasakyti, kiek trunka įgytas imunitetas SARS-CoV-2 virusui.
Kitų koronavirusų vertinimas yra vienas iš geriausių šiuo metu turimų būdų nustatyti tą imuniteto trukmę. Ir, deja, šio 35 metų trukmės tyrimo išvados rodo, kad imunitetas daugeliui koronavirusinių infekcijų yra tik laikinas. Maža to, tyrimo autoriai tvirtina, kad reinfekcija gali būti visų žmogaus koronavirusų įprastas bruožas.
Mokslininkai suminėjo jų tyrimo trūkumus: antikūnų koncentracija kraujotakoje yra tik netiesioginis koronavirusinės infekcijos rodiklis, negalime užtikrintai sakyti, kad kiekvienas antikūnų koncentracijos padidėjimas yra pakartotinio užsikrėtimo įrodymas.
Be to, tiriamųjų imtis yra nedidelė – norint labiau užtikrintai atsakyti į imuniteto ilgalaikiškumo klausimą reikia atlikti didesnės apimties kohortų tyrimą.
Kita vertus, šis tyrimas turi tokių privalumų, kurių neturi kiti tyrimai.
„Mūsų serologinis tyrimas yra unikalus, nes jis išvengia ankstesnių epidemiologinių tyrimų turėtų trūkumų, kuomet kraujo mėginiai pagal tyrimo protokolą buvo imami tik pajutus simptomus“, – rašo tyrimo autoriai.
Šio tyrimo dalyvių kraujas buvo imamas reguliariai, po kelis kartus per metus, keletą dešimtmečių, net tuomet, kai pacientai jausdavosi puikiai. Tai yra svarbu, nes daugybė koronavirusinių infekcijų gali būti besimptomės, o tai reiškia, kad labai nesunku pražiopsoti daugybę pakartotinių užsikrėtimų.
Naujesnieji tyrimai, kurių autoriai specifiškai vertino SARS-CoV-2 sukeliamą imuninį atsaką, parodė, jog specifinių antikūnų koncentracija pradeda mažėti jau per du mėnesius nuo pirmosios infekcijos, ypač jeigu ligos eiga buvo lengva (o taip būna daugumai žmonių).
Panašius rezultatus pateikia ir šis tyrimas.
Pagal tyrimo protokolą kraujo mėginiai iki 1989 metų buvo imami kas tris mėnesius, vėliau – kas 6 mėnesius. Pacientų stebėsenoje yra niekaip nepaaiškinta 6 metų trukmės „spraga“. Pagal šiuos duomenis darytina išvada, kad koronavirusinės infekcijos Amsterdame labiausiai plinta žiemą.
„Mūsų tyrime mažiausia tikimybė sirgti visais keturiais sezoniniais koronavirusais buvo birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Tai patvirtina stipresnį viruso vyravimą žiemos sezonu vidutinių platumų šalyse. Labai gali būti, kad tokia pati savybė popandeminiu laikotarpiu bus būdinga ir SARS-CoV-2“, – rašė tyrimo autoriai.
Šio tyrimo išvados dera ir su kitais koronavirusų tyrimais, kurie parodė, kad vasarą užsikrėtimo tikimybė pamažėja.
O įpusėjant rudeniui, į kurį buvo „ateita“ su jau ir taip nemažu bei didėjančiu infekcijos atvejų skaičiumi, tai yra labai rimtą nerimą kelianti žinia.
Visgi tik kol kas nėra žinoma, ar šio tyrimo išvados yra tiesiogiai taikytinos ir SARS-CoV-2 – tą mes turėsime patirti savo kailiu. Bet siekiant maksimalaus atsargumo nereikėtų manyti, kad šiam virusui susidaro ilgalaikis imunitetas, ir nei persirgimas, nei skiepai neužtikrins mums absoliutaus saugumo.
Gali būti, kad įgyti ilgalaikį saugumą vakcinavimosi būdu nebus paprasta: tikėtina, kad skiepytis nuo koronaviruso reikės reguliariai, kasmet, kaip ir nuo gripo.
