Devynis mėnesius trukusi misija buvo kol kas ilgiausia naujojo kosminio lėktuvo misija. Anot žurnalisto Andrew Joneso, kuris specializuojasi Kinijos kosmoso programoje, anksčiau lėktuvas į orbitą buvo pakilęs tik vieną kartą – vos dviem dienoms.
Nors pastarasis skrydis buvo ilgas, Kinijos pareiškimai apie kosminį lėktuvą buvo trumpi, be jokios informacijos apie skrydžio tikslus, kosminio aparato specifikacijas ar orbitoje atliktus manevrus.
„Eksperimento sėkmė žymi svarbų proveržį Kinijos daugkartinio naudojimo erdvėlaivių technologijų tyrimuose, kurie ateityje suteiks patogesnius ir prieinamesnius skridimo būdus taikiam kosmoso naudojimui“, – pirmadienį trumpame pranešime teigė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Daugkartinio naudojimo kosminiai lėktuvai nėra naujiena. NASA erdvėlaiviai „Space Shuttle“ yra bene garsiausias pavyzdys.
„Xinhua“ pranešė, kad „eksperimentinis“ erdvėlaivis nusileido Džiukuano palydovų paleidimo centre Kinijos šiaurės vakaruose. Tačiau orbitinio sekimo duomenys ir palydovinės nuotraukos rodo, kad nusileidimas įvyko Lop Nuro karinėje bazėje kaimyninėje Sindziango provincijoje, vakaruose, pranešė A.Jonesas.
Nuotraukų ir išsamios informacijos apie misiją nėra, tačiau kelios naujienų agentūros teigė, kad Kinijos lėktuvas gali būti panašus į „Boeing“ JAV kariuomenei sukurtą X-37B.
Kinijos erdvėlaivis 2022 m. rugpjūtį pakilo, o spalio mėn. paslaptingai kažką išmetė į orbitą, rašė „Space“.
Apskritai Kinija per pastarąjį dešimtmetį stiprino savo dalyvavimą kosmoso srityje: surengė keletą misijų į Mėnulį, turi savo kosminę stotį Žemės orbitoje ir svarbią misiją į Marsą, kurią sudarė orbitinis aparatas, nusileidimo modulis ir roveris – pirmasis istorijoje marsaeigis.
