Lyginant su pradine viruso atmaina, žmonių, užsikrėtusiųjų naująja jo atmaina (ji vadinama 614G) nosyje ir gerklėje yra didesnis viruso kūnelių kiekis. Tiesa, panašu, jų ligos eiga nėra sunkesnė. Bėda ta, kad ši viruso koncentracija smarkiai padidina galimybę užkrėsti aplinkinius.
„Tai yra logiška“, – sakė Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) epidemiologijos, mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Ralphas Baricas.
Naujoji atmaina nuo pirmosios skiriasi tuo, kad pasikeitė jo spygliuko struktūra. Spygliukas – tai viruso dalis, esanti jo išoriniame apvalkale. Ji jungiasi prie žmogaus ląstelės receptorių ir suteikia virusui galimybę patekti į ląstelės vidų bei pasidauginti. Po mutacijos virusas tapo gerokai efektyvesniu žmogaus ląstelių „medžiotoju“. Jis labai greitai keliauja iš vienos ląstelės į kitą, besidaugindamas milžinišku greičiu.
R.Barico eksperimentai padėjo paaiškinti, dėl ko atmaina 614G, pirmą kartą pastebėta Europoje vasario mėnesį, taip greitai pradėjo dominuoti visame COVID-19 kontekste.
Profesoriaus teigimu, virusas veikiausiai peršoko iš šikšnosparnių ir žmonėse atrado visiškai naują galimybę pasidauginti: pasaulyje jis rado net 7 mlrd. didžiulių kūnų, kuriuos galima užkrėsti. Nė vienas iš mūsų imuniteto šiam virusui dar neturime, tad buvome puikūs to viruso taikiniai. O kai aplinka yra tokia, tai genetinį privalumą turintis virusas, gebantis pasidauginti greičiau ir peršokti iš vieno šeimininko į kitą paprasčiau, turi daugiau galimybių išgyventi ir išplisti.
„Jis gali šokinėti iš žmogaus į žmogų, į kitą žmogų, dar į kitą žmogų. Ir greičiausiai pasidaugins tas virusas, kuris yra konkurencingiausias“, – sakė R.Baricas, kuris yra vienas žinomiausių pasaulyje koronavirusų ekspertų. Naujausią jo tyrimą publikavo žurnalas „Science“.
Tyrimas patvirtino kito kiek senesnio tyrimo, kurį atliko Los Alamos nacionalinės laboratorijos (JAV) mokslininkai, išvadas. Tie ekspertai pirmieji pastebėjo greitesnį naujos atmainos plitimą ir iškėlė klausimą, ar virusas nebus evoliucionavęs taip, kad lengviau persiduotų tarp žmonių.
Atlikus laboratorinį eksperimentą nustatyta, kad gyvūnai, užsikrėtę 614G viruso atmaina, jį sveikiems gyvūnams perdavinėjo kur kas greičiau, nei pradinę viruso atmainą.
Viskonsino universiteto mokslininkai laboratorijoje naujuoju koronavirusu užkrėtė 16 žiurkėnų. Aštuoni iš jų buvo užkrėsti 614G atmaina. Kiti aštuoni – „pradine“ viruso atmaina, kuri pirmiausiai buvo identifikuota Kinijoje. Kiekvienas toks užkrėstas graužikas buvo suporuotas su sveiku žiurkėnu – gyvūnus skyrė tik paprasta narvelio pertvara, kuri neleido žiurkėnams susiliesti, tačiau leido kvėpuoti tuo pačiu oru. Jau antrą eksperimento dieną 5 iš 8 žiurkėnų, suporuotų su 614G atmaina užkrėstais žiurkėnais, apsirgo ir patys pradėjo platinti virusą. Panašu, kad tuo metu dar nė vienas iš žiurkėnų, suporuotų su „pradinio“ viruso nešiotojais, pats nebuvo užsikrėtęs. Tiesa, ilgainiui užsikrėtė ir jie, bet tam prireikė dviejų papildomų dienų. Tokiu būdu mokslininkai įrodė, kad genetiniai viruso pokyčiai pagreitino jo plitimą visuomenėje.
R.Baricas su kolegomis taip pat kėlė klausimą, ar struktūriniai baltymo pokyčiai, atsiradę dėl genetinės mutacijos, kaip nors paveiks medikų galimybes kovoti su virusu, įskaitant vakcinų efektyvumą, nes visi šiuo metu turimi įrankiai buvo kuri ne prieš 614G atmainą, o prieš „originalą“.
Į šį klausimą buvo atsakyta ištyrus antikūnus, gautus iš kraujo žmonių, kurie pasveiko po abiejų viruso atmainų sukeltos ligos. Neaptikta jokių reikšmingų tų antikūnų, kurie neutralizuoja virusą, skirtumų.
O tai yra gera žinia: tai reiškia, kad žmonės, persirgę pradinio viruso atmainos sukelta COVID-19 liga, turi imuninę apsaugą ir prieš naująjį virusą.
Taip pat R.Baricas ištyrė vakcinų, kuriamų remiantis pradinio koronaviruso genetiniu kodu, efektyvumą prieš naują viruso atmainą. Rezultatai geri: vakcinos veiksmingos ir prieš šiek tiek mutavusį virusą.
„Vakcinos, sukurtos originaliosios kiniškos atmainos pagrindu, sukelia gerą imuninį atsaką, kuris apsaugo ir prieš naują atmainą, todėl tai yra geros žinios“, – sakė mokslininkų grupės vadovas.
Nors panašu, kad mutacija didelės įtakos viruso sukeliamos ligos eigai ir gydymui nedaro, visgi ji kelia klausimų apie tai, kaip gali atsirasti kitų viruso mutacijų ir ar jos ateityje gali sukelti kitų sunkumų, sako R.Baricas.
Apskritai koronavirusai, kaip ligas sukeliančių virusų grupė, yra labai stabilūs. Jie turi vieną specifinę kontrolinę molekulę, užtikrinančią, kad viruso genetinis kodas nukopijuojamas tiksliai. Bet mokslininkams, kurie tiria SARS-CoV-2 mutacijas, viruso kitimo greitis, įvertinus tos kontrolinės molekulės funkciją, atrodo stebėtinai didelis.
Vienas rimtas signalas, kurį R.Baricas su kolegomis labai atidžiai stebi, yra naujų atmainų suradimas Danijos ir Nyderlandų audinių ūkiuose – jau yra žinoma, kad šios atmainos gali sukelti ligą ir žmonėms.
Tiesa, reikia atlikti papildomus tyrimus norint patvirtinti arba paneigti, kad bet kuri iš šių atmainų, kurios dar yra vadinamos „5 spiečiaus virusu“, gali turėti pakankamai pokyčių genuose, lemiančiuose baltymo struktūrą, kad jų neveiktų vakcinų sukuriamas imunitetas.
R.Barico teigimu, tokius tyrimus reikėtų ir verifikuoti, tačiau ankstyvosios mokslinės žinios rodo, kad virusas mutavo taip, kad gebėtų efektyviau sklisti tarp audinių, tačiau išlaikė ir gebėjimą užkrėsti žmones.
Kuomet virusas evoliucionuoja taip, kad įgyja gebėjimą cirkuliuoti kokioje nors gyvūnų ryšyje, „tampa sunkiau jį išnaikinti“, – sakė profesorius.
R.Baricas tvirtina, kad jei virusas ir toliau plis tarp audinių, o visi Danijos gyventojai bus paskiepyti, virusas audinių populiacijoje išsilaikys tol, kol susidarys nauja virusui jautrių šeimininkų populiacija – galbūt mažų vaikų – o tada vėl peršoks į žmones.
Dėl šios priežasties jis ragina audinių augintojus imtis papildomų priemonių: arba gyvūnus vakcinuoti, arba, blogiausiu atveju, juos išnaikinti siekiant suvaldyti viruso plitimą.
