Po Londonu užaugo 130 tonų sveriantis riebalų, servetėlių ir sauskelnių monstras

Dar karalienės Viktorijos laikais po Londonu nutiestą kanalizacijos tunelį užkimšo net 250 metrų ilgio, 130 tonų sveriantis iš riebalų ir įvairių šiukšlių susiformavęs darinys, rašo „Ars Technica“, cituojantys BBC.
Kamštis kanalizacijoje iš riebalų ir kitų neirių atliekų
Kamštis kanalizacijoje iš riebalų ir kitų neirių atliekų / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kad būtų aiškiau – į 250 metrų tilptų dvi su puse futbolo aikštės arba devynios krepšinio aikštelės. O šio riebalų monstro svoris prilygsta 3 naujųjų traukinių vagonų, gabenančių keleivius tarp Viliaus ir Kauno, svoriui.

Visa ši masė sušokusi į cemento kietumo darinį iš įvairių daiktų, kuriuos gyventojai nuleidžia plautuvėse arba sumeta į unitazus: panaudotų prezervatyvų, sauskelnių ir šlapių servetėlių, kurias į vieną kūną sujungė įvairiausi aliejai ir riebalai. Dėl to tokie kanalizacijos vamzdynų kamščiai britų yra neretai vadinami „fatberg“. Lietuviškai tikriausiai juos galėtume vadinti „taukbergais“ arba riebkalniais.

Miesto valdžia sudarė šio darinio šalinimo planą – manoma, kad darbai užtruks apie tris savaites.

Šio kanalizacijos tunelių kamščio matmenys yra išskirtiniai – stambesnės žmogiškos veiklos atliekų šlykštynės tikriausiai istorijoje dar nebuvo – žmonių, prižiūrinčių nuotekų vamzdynus, tai nestebina. Gal tik pabrėžia viso pasaulio kanalizacijos vamzdžiuose augančią problemą – „nuleistus nenuleidžiamuosius“.

Drėgnų servetėlių ir kitų vienkartinių iš anksto sudrėkintų valymo priemonių populiarumo augimas pastaraisiais dešimtmečiais iškėlė, kaip kad rodo Londono patirtis, monstriškų apimčių klausimą: apie ką galima sakyti „galima (arba negalima) nuleisti į unitazą“ ir ką mūsų nuotekų infrastruktūrai padaro tokie nuleidžiami netirpūs objektai?

Pasaulinės drėgnų higieninių servetėlių prekybos apimtys 2015 metais pasiekė 2,2 mlrd. JAV dolerių – tokius duomenis praėjusiais metais skelbė leidinys „Atlantic“. Ir nors daugelis tokių servetėlių gamintojų tvirtina, kad laikosi pakankamų „tinkamumo nuleisti į unitazą“ standartų, miestų sanitarinės tarnybos ir paprasti miestelėnai vis dažniau susiduria su vamzdynų kamščiais ir nuotekų valymo įrangos gedimais, kuriuos, anot specialistų, sukelia „tinkami nuleisti į unitazą“ objektai.

Britų komunalininkams tai nėra pirmas susidūrimas „taukbergais“ – 2013 metais jie kitame požeminiame nuotekų tunelyje rado 10 tonų svorio taukų, sauskelnių ir servetėlių „mažylį“, kurio pašalinimas kainavo 400 000 svarų. Niujorko miesto priežiūros tarnyboms servetėlių graibymas iš vandens valymo įrenginių kainavo 18 mln. dolerių.

Drėgnų servetėlių gamintojams vartotojai yra pateikę ne vieną teisinį ieškinį dėl sugadintų vamzdynų. Pavyzdžiui, Vajomingo miestelyje (Minesotos valstija, JAV) 2015 metais iškeltas kolektyvinis ieškinys šešiems higieninių servetėlių gamintojams – ieškinyje gamintojai kaltinami dėl to, kad jų produktai sugadino miesto nuotekų vamzdyną. Šiame ieškinyje buvo surašyta ir daugiau JAV vietovių, kur servetėlės sugadino vamzdynus – Denveris, Orindž apygarda, Railis, San Antonijus.

Naujojo Džersio regioninės nuotekų vamzdynų priežiūros tarnybos generalinis direktorius Robas Villee mano, kad pasauliniu mastu ši problema tikriausiai gali būti vertinama milijardais dolerių. Jis tvirtino, kad „tai yra tarptautinė bėda. Ji būdinga ne tik JAV, Kanadai ar Anglijai. Tas pats ir Ispanijoje, ir Australijoje, ir Izraelyje, ir Prancūzijoje“. Vadinasi, ir Lietuvoje?

Servetėlių gamintojų ir neaustinių medžiagų pramonės atstovai pripažįsta, kad kai kurios prekyboje esančios servetėlės kelia problemų. Tačiau ginasi, kad pramonės atstovų susikurti nuleidimo į unitazą bandymų standartai padeda jų besilaikantiems gamintojams. Šie standartai apibrėžia septynis skirtingus bandymus, kurių metu vertinamas servetėlių fizinis ir cheminis suirimas, pasišalinimas iš vamzdynų, plaušų kibimas prie vamzdyno sienų. Servetėlių pramonės atstovai taip pat tvirtina, kad daugumą kamščių, riebkalnių ir vandens valymo įrenginių gedimų sukelia vartotojai, nuleidžiantys į unitazą dalykus, kurie niekada nebuvo skirti tokiam išmetimo būdui ir niekada nebuvo žymimi kaip tinkami nuleisti į unitazą – pavyzdžiui, vaikiškas higienines servetėles.

„Sutinkame, kad yra problemų. Labai užjaučiame nuotekų pramonės atstovus dėl jų patiriamų sunkumų. Tačiau servetėlių yra pačių įvairiausių“, – sakė Neaustinių medžiagų pramonės asociacijos prezidentas Davidas Rousse'as.

Tiesa, ekspertai su tokia gamintojų nuomone nesutinka. „Sakyti, kad problemas sukelia ne nuleidžiamos servetėlės, yra pernelyg drąsu“, – sakė JAV Nacionalinės švaraus vandens agentūrų asociacijos teisinių reikalų direktorė Cynthia A.Finley. Ši asociacija atstovauja valstybinėms vandens valymo bendrovėms.

Londono „Thames Water utilities“ nuotekų tinklo vadovas Mattas Rimmeris tvirtina, kad drėgnos servetėlės be jokios abejonės yra naujojo riebkalnio dalis. Jo vadovaujami darbuotojai šiuo metu yra užsiėmę po Londonu „apsigyvenusio“ monstro skaldymu ir šalinimu. Naująją riebalų ir šiukšlių sankaupą pavadinęs „tikrų tikriausiu monstru“, jis BBC žurnalistams sakė: „Tai labai erzina, nes tokių situacijų labai lengva išvengti. Jas sukelia riebalai, supilami į plautuves, ir servetėlės, sumetamos į unitazus. Nuotekų vamzdynas nėra bedugnė, į kurią galima versti visas namų ūkio atliekas, todėl mūsų žinutė yra paprasta: ne užkimšinėkite, o meskite į šiukšliadėžę.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis