Yoshinori Ohsumi studijavo tūkstančius mielių mutantų ir nustatė 15 genų, kurie yra būtini autofagijai. Tai – jau 23-iasis Nobelio premijos laureatas, kilęs iš Japonijos.
Autofagija – tai normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas. Šalinamos ląstelės dalys apgaubiamos endoplazminio tinklo sluoksniu, taip susidaro autofaginė pūslelė. Jai susiliejus su lizosoma į lizosomos vidų patekusios struktūros visiškai suardomos.
Autofagija – tai normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas.
Kaip nurodo žiuri, autofagija (graikų kalba – „savęs rijimas“), yra „fundamentalus ląstelių komponentų nykimo ir perdirbimo procesas“, kurio sutrikimai žmonėms gali sukelti Parkinsono ligą ir diabetą.
„Autofagijos genų mutacijos gali sukelti ligas; autofagijos procesas yra susijęs su kai kuriomis ligomis, įskaitant vėžį ir neurologines ligas“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.
Autofagijos procesas buvo žinomas jau daugiau kaip 50 metų, bet jo „fundamentali svarba fiziologijai ir medicinai buvo pripažinta tik po 10-ame dešimtmetyje Yoshinori Ohsumi atliktų paradigmą keičiančių tyrimų“, – sakoma Karolio instituto pranešime.
Y.Ohsumi gimė 1945 metais Japonijos mieste Fukuokoje. Šiuo metu dirba Tokijo technologijų instituto profesoriumi.
Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje buvo paskirta jau 107-ąjį kartą.
Pernai ši premija atiteko trims mokslininkams už darbą, padėjusį įveikti kai kurias parazitų sukeliamas ligas, tokias kaip maliarija.
Tradiciškai Nobelio premija šiam mokslininkui bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Nugalėtojas tarp pretendentų minimas nebuvo
Švedijos visuomeninis radijas SR pranešė, kad tarp potencialių laimėtojų gali būti JAV mokslininkai Greggas Semenza, Williamas Kaelinas ir Peteris Ratcliffe'as, atradę molekulinius mechanizmus, leidžiančius žmonių ir gyvūnų ląstelėms pajusti žemą ar neadekvatų deguonies lygį – hipoksiją – ir į jį reaguoti.
Ši trijulė praėjusį mėnesį už savo novatorišką darbą pelnė Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus.
Savo ruožtu švedų dienraštis „Dagens Nyheter“ paminėjo amerikiečius imunologą Jamesą Allisoną ir neurologą Karlą Deisseroth'ą.
Suteršta Karolio instituto reputacija
Tuo tarpu Karolio instituto, kuris skiria prestižinę Nobelio medicinos premiją, reputaciją suteršė skandalas dėl italų chirurgo Paolo Macchiarini.
2011 metais dirbdamas kviestiniu profesoriumi Karolio institute P.Macchiarini išgarsėjo persodinęs pirmąją dirbtinę trachėją, į kurią buvo įterpta paties recipiento kamieninių ląstelių. Iš šių nesubrendusių ląstelių organizme išsivysto specializuoti audiniai.
Iš pradžių skelbta, kad šis jo pasiekimas žymi perversmą transplantacijų medicinoje. Tačiau vėliau du pacientai mirė, o trečiasis sunkiai susirgo.
Paaiškėjo, kad ši rizikinga procedūra buvo atlikta mažiausiai vienam pacientui, kurio liga nebuvo mirtina, o 2014 metais keli Karolio instituto chirurgai pateikė skundą, kuriame teigė, kad P.Macchiarini menkino minimos procedūros keliamus pavojus.
Karolio institutas netrukus sustabdė visas sintetinių trachėjų transplantacijas.
Du Nobelio medicinos premijas skiriančios komisijos nariai rugsėjo mėnesį dėl šio skandalo turėjo atsistatydinti.
„Daugelis sakė, kad Karolio institutas yra labai artimai susijęs su Nobelio medicinos premija ir kad po tokio skandalo jie negalės ramiai vertinti tyrimų, todėl turėtų padaryti pertrauką. Bet to nenutiko“, – sakė radijo SR reporterė Ulrika Bjorksten.
