Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) – tai netoli Ženevos esantis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tyrimo įrenginys, skirtas tyrinėti mažiausias daleles. Didžiuoju šis hadronų greitintuvas vadinamas ne be reikalo – jis yra išdėstytas apvaliame tunelyje, kurio ilgis – 27 km.
Pastaruosius trejus metus CERN vykdė techninę priežiūrą ir iš esmės atnaujino šią sistemą.
Dabar grupė ruošiasi pradėti ketverius metus truksiantį duomenų rinkimą, kuris, kaip tikisi mokslininkai, padės atskleisti naujas visatos paslaptis.
„Mūsų eksperimento galimybės aptikti, rinkti ir analizuoti duomenis bus du-tris kartus geresnės“, – BBC sakė Londono Karalienės Marijos universiteto dalelių fizikė Marcella Bona.
Šią vasarą prasidės trečiasis LHC bandymas. Per pastaruosius kelerius metus atlikti patobulinimai reiškia, kad per šį etapą įvyks daugiau dalelių susidūrimų ir kad šios dalelės susidurs su didesne energija nei ankstesnių etapų metu.
Mokslininkai pasinaudos naujomis galimybėmis, kad patikrintų Standartinio fizikos modelio – teorijos, paaiškinančios, kaip dalelės sąveikauja subatominiame lygmenyje – ribas, rašo „The Verge“.
Kartu su kitais eksperimentais jie bandys rasti naujų dalelių rūšių ir galbūt net susidaryti aiškesnį vaizdą apie tamsiąją medžiagą – vis dar neatrastą medžiagą, kuri, mokslininkų nuomone, sudaro didelę dalį visatos.
Naujuose projektuose taip pat bus išsamiau nagrinėjamas Higso bozonas – dalelė, kuri buvo atrasta prieš dešimt metų LHC eksperimentų metu.