15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ pašnekovė išsakė nuomonę, kad tai – pati save palaikanti sistema. „Geras universitetas sugeba atsirinkti geriausius studentus ir tai išlaiko jo, kaip geros, prestižinės mokslo įstaigos, statusą. Tuo tarpu „vidutiniam“ universitetui geriausius studentus prisitraukti sunku. Manau, kad investavus į įvaizdžio kūrimą, po poros metų pasikeistų ir to „vidutinio“ universiteto reali situacija“, – sakė mokslininkė.
Pinigai universitetams gali ir padėti, ir pakenkti
Vardindama objektyvesnes priežastis, mokslininkė visų pirma išskyrė finansavimą: „Stanfordo universiteto metinis biudžetas yra 9 mlrd. eurų, Kembridžo ir Oksfordo – po tris milijardus, Sorbonos – 1 mlrd., tuo tarpu mūsiškio Vilniaus universiteto metinis biudžetas – vos 200 milijonų“, – vardijo U.Neniškytė.
Tačiau piniginis aspektas gali turėti ir priešingą efektą: Didžiajai Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos, šios šalies universitetai europiečius studentus prilygino užsieniečiams ir jiems pritaikė naują, tris kartus didesnį mokslo įkainį. Pasak U.Neniškytės, Didžiosios Britanijos mokslininkai dabar vis dažniau skundžiasi, kad jų laboratorijose ima trūkti gerų, gabių studentų.
Akademinės karjeros (ne)patrauklumas
Žmonių trūkumas dar aiškiau matomas po universiteto baigimo: akademinę karjerą renkasi labai nedaug jaunuolių. Šios problemos šaknys, dr. U.Neniškytės nuomone, slypi dar mokykloje: „Mums vis prasčiau sekasi sudominti vaikus tiksliaisiais mokslais. Kadangi mes visi gyvenime dažniausiai renkamės tą sritį, kuria susidomėjome dar mokykloje, šis aspektas yra ypač svarbus“, – pasakojo mokslininkė, pridurdama, kad tai nėra vien Lietuvos ar Europos problema – tokia tendencija stebima visame pasaulyje.
Žinoma, smalsumas su vaikyste ar jaunyste nesibaigia: pavyzdžiui, pastaraisiais metais ėmė populiarėti „piliečių mokslas“. Šio naujo reiškinio, kurio užuomazgų jau yra ir Lietuvoje, esmė – specialios internetinės platformos, kuriose bet kuris šalies pilietis gali tapti mokslinio tyrimo dalimi – kaip tyrimo objektas ar kaip duomenų analitikas. Žmonėms taip pat siūloma tapti tyrėjais ir patiems rinkti duomenis – pavyzdžiui, kuriant išsamų tam tikros teritorijos bioįvairovės katalogą.
U.Neniškytės įsitikinimu, tokie ir panašūs projektai turi didžiulę dvigubą naudą: „Jie ne tik tampa itin vertingu mokslinių žinių šaltiniu, bet ir priartina mokslą prie žmonių, daro jį suprantamesnį, populiaresnį ir didina visuomenės susidomėjimą“, – pasakojo mokslininkė.
15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėja Urtė Neniškytė taip pat kalbėjo apie tai, kaip pasirinko mokslininkės karjerą, apsvarstė mokslo konkrečiai ir mokymosi apskritai devalvaciją bei atskleidė, kuriame švietimo etape prarandama daugiausia potencialių mokslininkų. Tinklalaidė, remiant Europos Parlamentui, rengiama įgyvendinant projektą „Tavo balsas stiprina Europą“.
