Nors šis žaidimas oficialiai lietuviams prieinamas dar tik dvi savaites, bet žaidžiančių jau tikrai netrūksta, o telefonus į priekį ištiesusių ir po sostinę vaikštančių vilniečių vaizdas tampa vis labiau įprastas.
Pastaruoju metu žmonių pagausėjo ir žymiose miesto vietose, tačiau jie nesigroži gamta, nesifotografuoja prie paminklų ar fontanų, o tiesiog sėdi ir gaudo pokemonus. Štai Vilniaus centre populiariausios pokemonų gaudytojų ir trenerių susibūrimo vietos – Katedros aikštė ir Bernardinų sodas.
Žaidėjai ten renkasi neatsitiktinai. Būtent šiose miesto vietose galima rasti ne vieną, o kelias „PokeStops“ vietas, kuriose žaidėjai gauna naudingų daiktų. O šiuose „PokeStopuose“ kuriam nors iš žaidėjų įjungus „Lure“ funkciją, kuri leidžia pritraukti daugiau ir retesnių pokemonų, visi toje vietoje esantys žaidėjai gali gaudyti pokemonus, nevaikščiodami po miestą, o tiesiog sėdėdami vienoje vietoje.
Kai kurie sako, kad per gana trumpą laiką ten, kur veikia „Lure“ funkcija, galima pagauti ir daugiau nei keturiasdešimt pokemonų, o vaikštant ir ieškant tokio kiekio pokemonų mieste užtrunkama žymiai ilgiau, tad susiburti vienoje vietoje žaidėjams apsimoka.
Vilniaus Katedros aikštėje, kurioje yra trys „PokeStops“ vietos, vakarais susirenka nemažai „Pokemon Go“ žaidėjų. Juos atpažinti gana lengva iš nuleistų galvų, žvilgsnių į išmaniuosius ir sėdėjimo vienoje vietoje net kelias valandas.
„Pokemon Go“ žaidėjai nueina ir daugiau nei 100 kilometrų
Pokemonus gaudantys ir ir gaudytojus treniruojantys jaunuoliai pripažįsta, kad dėl žaidimo šiek tiek keičiasi ir jų gyvenimo būdas, daugelis iš jų daugiau juda, praleidžia daugiau laiko lauke, o ne namuose, tačiau visada su savimi turi išmanųjį telefoną.
Nors būti vietoje, kurioje pokemonai patys ateina, apsimoka, tačiau tokių vietų nėra labai daug, tad žaidėjams tenka ir nemažai pavaikščioti.
Pokemonus prie Katedros gaudantis Laurynas teigė, kad „Pokemon Go“ žaidžia dvi savaites, o per tą laiką jau nuėjo 114 kilometrų.
Pasak jo draugės Aistės, šis žaidimas labai įtraukia, nes reikia vaikščioti po skirtingas miesto vietas, tad daugiau laiko praleidi mieste. Ji teigė, kad žaidimo dėka aplankė vietas, kuriose niekada prieš tai nebuvo.
Pačiam pagauti pokemoną būdavo vaikystės svajonė, – teigė Julius.
Katedros aikštėje žaidžiantis Julius, kuris per dvi savaites žaisdamas „Pokemon Go“ nuėjo jau beveik 100 kilometrų, sakė, kad žaidimas jį sudomino, nes būdamas mažas žiūrėdavo pokemonų animacinį filmuką per televiziją, tad „pačiam pagauti pokemoną būdavo vaikystės svajonė“.
Bernardinų sode suoliukus ir pievelę taip pat nusėdo ne vien gamtos ir ramybės mylėtojai, tačiau ir telefonų iš rankų nepaleidžiantys pokemonų fanai.
Bernardinų sode pokemonus gaudantys Ula ir Gvidas, gyvena už Vilniaus ribų, tačiau, pasak jų, pokemonų ten nedaug, tad šį kartą jie į Bernardinų sodą atvyko vien tam, kad galėtų pagauti daugiau pokemonų.
Ula teigė, kad žaidimo dėka sužinojo naujų faktų apie savo gyvenvietę, atrado naujų vietų, o ir šunį dažniau pradėjo vedžioti.
Bernardinų sode su draugais poilsiaujanti Agnietė tuo pačiu metu gaudo ir pokemonus. Ji teigė, kad Bernardinų sodas yra gana gera vieta, nes „PokeStopų“ ir pokemonų čia tikrai nemažai. Mergina sako, kad nuo vaikystės mėgo įvairius su pokemonais susijusius žaidimus, tačiau viena po miestą nevaikšto ir pokemonų negaudo, bet kai kur nors eina su draugais, įsijungia ir žaidimą.
Emilija, Lukas ir Erika pokemonus taip pat gaudo Bernardinų sode, netoli fontano. Pasak jų, tai yra puiki vieta, nes patogu, lengva rasti pavėsį karštą dieną, bet kartu ir gaudyti pokemonus nevaikštant po miestą.
Jie teigė, kad šis žaidimas dar labiau paskatina nebūti namuose, aplankyti naujas vietas, o ir kiti jų draugai žaidžia, tad norėjosi ir patiems pabandyti.