Pradėjo šlubuoti beveik visos Europos mikrobangų krosnelių laikrodžiai

Antradienį Europos elektros energijos perdavimo rinkos lobistai išplatino pranešimą, kad visoje žemyninėje Europoje orkaičių, mikrobangų krosnelių ir radijo imtuvų laikrodžiai gali pradėti vėluoti – ir visa tai nutiko dėl elektros tinklų Serbijoje bei kaimyniniame Kosove nesutarimo, rašo arstechnica.com.
Mikrobangų krosnelė
Mikrobangų krosnelė / Peapod labs, Flickr.com

Į elektros tinklą jungiamų įrenginių laikrodžiai laiką dažniausiai skaičiuoja pagal kintamos elektros srovės dažnį. Europoje jis turėtų būti labai tikslus ir nekintamas – lygiai 50 Hz. Jeigu dažnis sumažėja, lėtėja ir prijungtų elektros įrenginių laikrodžiai. Jeigu dažnis padidėtų, tokie laikrodžiai pradėtų skubėti. O nuo sausio vidurio laikrodžiai, prijungti prie Žemyninės Europos elektros sistemos, aprėpiančios 25 mūsų žemyno valstybes, nukrypo nuo įprastinio dažnio ir dabar veikia vidutiniu 49,996 Hz dažniu. Tiesa, Lietuvos elektros tiekimo sistema yra atskira ir vis dar istoriškai veikia senojo sovietinio bloko dažniu. Bet jau kaimynai Lenkijoje turėtų atkreipti dėmesį į savo krosneles bei orkaites – veikiausiai laikrodžius teks patikslinti.

O dėl ko kilo nesutarimai? Serbija ir Kosovas priklauso Žemyninės Europos elektros sistemai (žemėlapyje pažymėtai tamsiai žalia spalva) ir, pagal susitarimą, Kosovas turėtų balansuoti elektros pasiūlą bei paklausą savo tinkle, o Serbija turėtų padėti Kosovui palaikyti balansą. Tačiau panašu, kad šio susitarimo nebesilaikoma ir dialogas tarp šių dviejų šalių energetikų nutrūko. Dėl to Kosove susidarė nepatenkinta 113 GWh paklausa, o nepatenkinti poreikiai buvo paskirstyti visame sinchronizuotame regione, dėl ko sumažėjo dažnis visame tinkle. Sumažėjimas buvo santykinai nedidelis, todėl energijos tiekimo sutrikimų vartotojai nepastebėjo (tinklas ir prie jo prijungti įrenginiai atsijungia dažniui kritus žemiau 47,5 ar pakilus virš 52,5 Hz), tačiau pokytis buvo pakankamas, kad sulėtėtų laiko tėkmė.

Na gerai, ne laiko tėkmė – tik kai kurie laikrodžiai. Paprasti rankiniai laikrodžiai arba laikrodžiai, sinchronizuojami internetu, vis dar rodo tikslų laiką, o mikrobangų krosnelės nuo tikrojo laiko atsilieka 6 minutėmis.

„Šis vidutinio dažnio nuokrypis, kokio niekada nėra buvę Žemyninės Europos elektros sistemoje, turi baigtis. Keliamas klausimas, kas kompensuos praradimą ir į šį klausimą turi būti atsakyta“, – rašė Europos elektros energijos perdavimo sistemų valdytojų organizacijos ENTSO-E atstovai.

ENTSO-E skelbia, kad bendradarbiaus su šalimis, įsivėlusiomis į nesutarimus ir bandys kartu spręsti visus techninius klausimus, tačiau politines problemas, lėmusias šiuos nesklandumus, turi spręsti politikai. „ENTSO-E ragina Europos ir vietinius valdžios atstovus imtis neatidėliotinų veiksmų. Šie veiksmai reikalingi tam, kad būtų išspręsta politinė šios problemos pusė, kuri paremtų ENTSO-E ir TSO veiksmus sprendžiant techninę problemos dalį“, – rašoma organizacijos pranešime.

Anot šios organizacijos, tikimybė, kad laikrodžiai ir toliau rodys netiksliai, vis dar didelė, nes šalys tarpusavyje vis dar nesutaria. Laikrodžių, priklausomų nuo elektros tinklo, naudotojai gali laikinai pasikoreguoti rodmenis, tačiau išsprendus technines problemas reikėtų antro tikslinimo. Laikrodžių netikslinant rankiniu būdu jie vėl pradėtų rodyti teisingai tuo metu, kai techninė problema būtų išspręsta.

„Pirmasis žingsnis būtų nuokrypio nuo reikiamo dažnio pašalinimas. Antrasis žingsnis – trūkstamo energijos kiekio kompensavimas. Pirmojo žingsnio atlikimas numatytas šią savaitę, o antrojo žingsnio vykdymo laikas dar nenustatytas. Sistemos grąžinimas į normalaus veikimo būseną gali trukti kelias savaites“, – rašoma pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis