Dronas gavo kodinį pavadinimą FCAS – reiškiantį „Future Combat Air System“ (liet. „Ateities Oro Kovos Sistema“). Drono kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš ankstesnės prancūzų ir britų kartu kurtos nEUROn bepilotės skraidyklės į orą pakilusios 2012-aisiais. Taip pat ir britų Taranis drono, pirmą savo skrydį atlikusio prieš dvejus metus. Manoma, kad ši kovinė skraidyklė bus rimčiausias konkurentas amerikiečių X47B projektui.
Teigiama, kad jis palieka vos laumžirgio dydžio „radaro pėdsaką“. Tai skamba fantastiškai, žinant, kad skraidyklės sparnų plotis sieks apie 16 metrų.
Minėtosios parodos metu Prancūzijos gynybos ekspertai teigė, jog šis kovinis dronas skirtas ankstyviems misijų etapams. Jis pirmasis turėtų įsiveržti į kovos lauką. FCAS efektyviai praskins kelius kitiems skraidantiems aparatams, tokiems kaip „Dassault Rafale“ naikintuvai.
Šiems dronams bus patikėti patys pavojingiausi kovinių misijų etapai – oro gynybos sistemų naikinamas bei taikinių priešo teritorijoje identifikavimas ir žymėjimas. FCAS bus nepastebimas priešo radarams. Teigiama, kad jis palieka vos laumžirgio dydžio „radaro pėdsaką“. Tai skamba fantastiškai, žinant, kad skraidyklės sparnų plotis sieks apie 16 metrų. Kai FCAS atliks savo atakos misiją, į teritorijas įskris pilotuojami koviniai lėktuvai ir atliks mažiau pavojingas užduotis.
Prancūzijos gynybos viešųjų pirkimų biuras – DGA leido keliems lankytojams (pirmoji parodos diena buvo skirta tik profesionalams ir ekspertams) iš arti pažvelgti į misijų simuliacijas dideliame išlenktame vaizdo ekrane. Išbandžiusieji šią simuliaciją galėjo patys pasirinkti drono veiksmus ir nuspręsti, kuriuos taikinius – artilerijos baterijas bei šarvuotas transporto priemones – subombarduos FCAS dronas.
Virtualių demonstracijų metu du FCAS atakos dronai sunaikino priešlėktuvinių raketų bateriją, o tada darbą perleido Rafale naikintuvams. Ar iš tiesų FCAS bus toks efektyvus? Regis, teks palaukti 2030-ųjų, kad tai paaiškėtų.
DGA atstovų teigimu, FCAS dronas kurtas galvojant apie intensyvaus pavojaus misijas, kurių metu tenka susidurti su gerai gynybiškai įsitvirtinusiomis priešo pajėgomis.
Iki šiol Prancūzija kūrė tik žvalgybinius dronus, neskirtus antžeminių taikinių atakoms. FCAS gerokai skirsis nuo šių žvalgybos bei kitų pasaulyje naudojamų atakos dronų, tokių kaip amerikiečių Reaper. Teigiama, kad FCAS galės savarankiškai veikti „nepalankiose erdvėse“. DGA ekspertų teigimu, norint priešiškoje teritorijoje skraidinti žvalgybos arba dabar naudojamus atakos dronus, būtina kartu naudoti dominavimą ore užtikrinančius fronto naikintuvus. Šiuolaikiniai dronai nėra pajėgūs savarankiškai apsisaugoti nuo priešininko atsakomųjų puolamųjų veiksmų, o ypač nuo atakų iš oro.
Tuo tarpu FCAS, nors irgi nebus pajėgus dalyvauti dvikovose su priešininko naikintuvais, pasižymės kur kas didesniais gynybiniais pajėgumais.
FCAS projektas prasidėjo praėjusių metų lapkritį, kai Prancūzija ir Didžioji Britanija sutiko bendradarbiauti. Prieš tai Prancūzija kartu su keliomis kitomis Europos šalimis sukūrė nEUROn atakos droną.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pasauliui pristatė panašią Taranis skraidyklę. Tiek nEUROn, tiek Taranis buvo „technologinės demonstracijos“, veikiau skirtos išbandyti naujas dronų koncepcijas, o ne realiam panaudojimui mūšiuose skirtos skraidyklės. FCAS dronas remsis abiejų šių projektų patirtimi ir bus skirtas ne tik skrydžių demonstracijoms, bet su savimi gabens ir ginkluotę.
