Kaip ir kiekvienais metais, Nobelio premijų entuziastai įnirtingai spėliojo dėl medicinos, fizikos, chemijos, taikos ir ekonomikos premijų galimų laimėtojų.
Medicinos premijos komitetas Stokholmo Karolinskos institute pirmasis paskelbs savo išrinktą laureatą. Tai įvyks pirmadienį 11 val. 30 min. (12 val. 30 min. Lietuvos laiku).
Bet šį pranešimą bent iš dalies gali užtemdyti maždaug tuo pačiu metu laukiamas Stokholmo teismo sprendimas dėl išžaginimu kaltinamo prancūzo Jeano-Claude'o Arnault.
Jo glaudūs ryšiai su Nobelio literatūros premijas skiriančia Švedijos akademija sukėlė skandalą ir smarkiai suskaldė šią instituciją, kuri buvo priversta metams atidėti šiemetinio laureato paskelbimą.
Nobelio literatūros premija atidėta pirmą kartą nuo to laiko, kai Williamo Faulknerio 1949-ųjų premija buvo paskirta 1950-aisiais.
Kadangi šiemet literatūros premijos laureatas nebus paskelbtas, labiausiai laukiama taikos premijos paskyrimo šį penktadienį Osle.
Tačiau iki jo bus išdalytos mokslo premijos, tarp kurių laureatų tradiciškai dominuoja vyrai, dirbantys JAV institucijose.
Tačiau Švedijos visuomeninis radijas SR užsiminė, kad šiemet Nobelio medicinos premija galėtų atitekti dviem moterims už genų redagavimo technologiją CRISPR-Cas9, kai tam tikromis genetinėmis „žirklėmis“ mutavęs genas „iškerpamas“ iš žmogaus embriono genomo ir pakeičiamas į jo vietą „įklijuojant“ pakoreguotą versiją.
Vis dėlto skirti Nobelio premiją šiam atradimui dar gali būti ankstoka, nes neseniai atliktas tyrimas rodytų, kad CRISPR-Cas9 gali labiau nei manyta pakenkti DNR. Taip pat vyksta teisinis ginčas dėl to, kas atrado šią technologiją.
Į itin perspektyvaus genų inžinerijos metodo atradėjų vardą pretenduoja iškart trys mokslininkų grupės, savo darbus atlikusios nepriklausomai ir juos aprašančius straipsnius publikavusios panašiu metu: pirmasis straipsnį publikavimui pateikė Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys, tačiau dėl redakcijos delsimo anksčiau buvo publikuotas prancūzės ir amerikietės dueto – Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna straipsnis, be to, teismuose ilgą laiką buvo sprendžiamas CRISPR-Cas9 patentų paketo autorystės klausimas: dėl jo E.Charpentier ir J.Doudna varžėsi su Broad instituto mokslininku Fengu Zhangu.
Teismo sprendimu, būtent pastarasis mokslininkas ir jo atstovaujama institucija dabar yra oficialūs CRISPR-Cas9 metodus aprašančių patentų savininkai.
