Šių metų „World Wildlife Fund“ ataskaita atskleidė, kad per pastaruosius 50 metų laukinės gamtos populiacijos sumažėjo vidutiniškai 69 proc. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo 2022 m. pasaulinės rizikos ataskaita, biologinės įvairovės nykimas yra viena didžiausių grėsmių pasaulyje.
„Biologinė įvairovė yra labai svarbi žmogaus egzistencijai. Nuo jos priklauso mūsų galimybės apsirūpinti maistu ir gėlu vandeniu. Nykstant biologinei įvairovei, mažėja dirvožemio derlingumas, todėl žemės ūkio pramonei darosi vis sunkiau auginti pasėlius. Ypač daug nerimo kelia už augalų apdulkinimą atsakingų gyvūnų populiacijos mažėjimas. Biologinė įvairovė svarbi ir vaistų pramonei. Pavyzdžiui, 25% šiuolaikinėje medicinoje naudojamų vaistų yra gaunami iš atogrąžų miškų augalų“, – sako Žaliosios politikos instituto analitikė Ieva Budraitė.
Miškai naikinami dėl žemės ūkio
Ekspertų teigimu, ironiška tai, kad ne tik biologinės įvairovės nykimas kenkia žemės ūkiui, bet ir žemės ūkis kenkia biologinei įvairovei. Specialistai sutaria, kad žemės paskirties keitimas, naikinant natūralias buveines, yra viena didžiausių grėsmių. Pavyzdžiui, ypač vertingų atogrąžų miškų naikinimas, siekiant tose teritorijose įkurti alyvpalmių plantacijas palmių aliejaus gavybai, yra itin žalinga praktika.
„Žemės ūkio plėtra lemia beveik 90 proc. pasaulio miškų naikinimo: daugiau kaip pusė sunaikintų miškų ploto paverčiama pasėliais (daugiausia dėl aliejinių palmių ir sojų pupelių gamybos) ir beveik 40 proc. – gyvulių ganyklomis. Tiesa, Europos Sąjunga imasi veiksmų, kad prisidėtų prie kovos su miškų naikinimu.
Neseniai buvo pasiektas susitarimas dėl produktų, siejamų su atogrąžų miškų naikinimu, importo draudimo. Vis dėlto net ir įvedus tokius ribojimus svarbu užtikrinti griežtą kontrolę, kad būtų išvengta klastojimo ir bandymų apeiti apribojimus“, – pastebi Žaliosios politikos instituto vadovas ir Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo įkūrėjas Remigijus Lapinskas.
Biologinės įvairovės apsauga įtvirtinta ir ES Žaliajame kurse, kuriame numatoma iki 2030 m. atkurti Europos biologinę įvairovę. To bus siekiama išplečiant saugomas Europos sausumos ir jūrų teritorijas, mažinant pesticidų naudojimą ir jų daromą žalą, didinant veiksmų finansavimą ir vykdant geresnę pažangos stebėseną.
Ankstesni tikslai nebuvo pasiekti
Sprendimų, kaip kovoti su biologinės įvairovės nykimu, ieško ir pasaulio lyderiai. Gruodžio 7-19 dienomis Monrealyje vyksta Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos susitikimas. Šių metų renginys ypač svarbus, kadangi bus siekiama priimti pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. Šia strategija siekiama įtvirtinti ateinančio dešimtmečio biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo, apsaugos, atkūrimo ir tvaraus valdymo strateginę viziją ir pasaulines veiksmų gaires.
Paskutinį kartą dėl globalių veiksmų saugant biologinę įvairovę šalys susitarė 2010 metais. Tuomet vyriausybės užsibrėžė iki 2020 m. pasiekti 20 Aičio biologinės įvairovės tikslų. Remiantis 2020 m. Global Biodiversity Outlook duomenimis, nė vienas iš tikslų nebuvo pasiektas pilnai. Šeši tikslai buvo pasiekti tik iš dalies.
„Norisi tikėtis, kad suvaldyti šį iššūkį vis dar įmanoma, bet tam reikia ambicingų tikslų ir politinės valios juos įgyvendinti. Tiesa, ši problema kompleksiška. Net jei pavyktų suvaldyti žemės ūkio poveikį biologinės įvairovės nykimui, išlieka antras šį procesą skatinantis veiksnys – klimato atšilimas. Jei pasaulinė temperatūra pakils virš 1,5°C, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, klimato kaita artimiausiais dešimtmečiais gali tapti pagrindine biologinės įvairovės nykimo priežastimi“, – teigia I.Budraitė.
Miestų vaidmuo saugant biologinę įvairovę
Gyvūnų ir augalų rūšimis gausiausia vieta pasaulyje yra tropiniai atogrąžų miškai. Amazonės miškuose gyvena apie 40 000 augalų, beveik 1 300 paukščių, 3 000 žuvų, 427 žinduolių ir 2,5 milijono įvairių vabzdžių rūšių. Vis dėlto, Monrealyje vykstančioje konferencijoje daug dėmesio skiriama ir urbanizuotoms teritorijoms bei lokalių priemonių paieškoms jose.
„Miestai taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį kovojant su biologinės įvairovėmis nykimu, nes būtent juose vartojama daugiausiai. Be to, saugoti rūšių įvairovę galima ir pačiose urbanizuotose teritorijose, pavyzdžiui, mažinant pesticidų ir insekticidų naudojimą, plečiant žaliąsias erdves, užtikrinant nenutrūkstamus žaliuosius koridorius, kurie jungtų žaliąsias erdves miestuose. Sprendimai egzistuoja, tik reikia užtikrinti jų įgyvendinimą“, – sako R.Lapinskas.
