Tarsi neužtektų namų ilgesio, nykstančių raumenų, plonesnių kaulų, padidėjusios vėžio rizikos, neišvengiamos konkurencingų žmonių draugijos ir mirties perspektyvos begaliniame kosmoso vakuume, vyrai astronautai gali grįžti iš tolimojo kosmoso su erekcijos sutrikimais, rašo britų leidinys „The Guardian“.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje JAV tyrėjai išreiškė susirūpinimą, teigdami, kad nustatė „naują pavojų sveikatai, į kurį reikia atsižvelgti tiriant atvirą kosmosą“.
Teigiama, kad tai pirmasis tyrimas, kuriame buvo įvertintas galaktinės spinduliuotės ir nesvarumo poveikis vyrų seksualinei sveikatai. NASA finansuojami mokslininkai nustatė, kad galaktiniai kosminiai spinduliai ir kiek mažiau mikrogravitacija gali sutrikdyti erekcijos audinių funkciją, o poveikis gali tęstis dešimtmečius.
Tiesa, kol kas tai tik dar ne pilnai ištirta hipotezė – bent jau ne su žmonėmis.
Žemę nuo kosminės spinduliuotės labai gerai apsaugo planetos magnetinis laukas ir tanki atmosfera, tačiau Mėnulyje, Marse ir tarp jų esančioje erdvėje nėra jokio veiksmingo „skydo“.
Tarptautinės kosminės stoties įgulos narius papildomai saugo ir Žemės magnetinis laukas, tačiau per savaitę jie vis tiek gauna tiek radiacijos, kiek žemėje gyvenantis žmogus patirtų per metus.
Neturėdami po ranka žmonių, tyrėjai, norėdami ištirti skrydžio į kosmosą poveikį vyrų fiziologijai, pasitelkė žiurkes. Atliekant keletą eksperimentų NASA kosminės spinduliuotės laboratorijoje Niujorke dešimtys žiurkių buvo pakabintos ant diržų 30 laipsnių kampu ir veikiamos kosminių spindulių imitacijos, rašo „The Guardian“.
Po metų atlikus žiurkių audinių analizę paaiškėjo, kad net ir nedidelis galaktinių kosminių spindulių poveikis padidino gyvūnų oksidacinį stresą. Dėl to sutriko varpą krauju aprūpinančios arterijos ir erekcijos audinių funkcija. Nesvarumas taip pat turėjo įtakos, tačiau ne tokią žymią.
„Apibendrinant šiuos rezultatus galima daryti prielaidą, kad erekcijos audinių neurovaskulinė funkcija gali būti sutrikusi visą likusį astronautų seksualinės sveikatos laikotarpį po grįžimo į Žemę iš ilgalaikių giliojo kosmoso tyrimų“, – rašo autoriai.
