Gręžimo pratybos, atliktos iš mokslinių tyrimų laivo „Kaimei“, yra projekto, kuriuo siekiama išsiaiškinti didžiųjų žemės drebėjimų regione istoriją, dalis.
Pasirinkta šerdies vieta Japonijos įduboje yra visai netoli 2011 m. 9,1 balo stiprumo Tohoku-oki žemės drebėjimo epicentro, kuris taip pat sukėlė cunamį, nusiaubusį rytinės šalies pakrantės bendruomenes ir išvedusį iš rikiuotės Fukušimos atominę elektrinę.
Įrangai nusileisti į reikiamą padėtį virš vandenyno dugno prireikė dviejų valandų ir 40 minučių.
Tikimasi, kad 37 m. nuosėdų, kurias ištraukė stūmoklinis gręžtuvas, turės išsaugotą informaciją apie daug senesnius žemės drebėjimus – tuos, kurie įvyko anksčiau, nei atsirado rašytiniai šaltiniai.
Vienas iš ekspedicijos vadovų, Insbruko universiteto profesorius Michaelis Strasseris projekto tinklaraštyje rašė: „Mes labai dėkojame kapitonui ir jo įgulai už milžiniškas pastangas saugiai atlikti tokias sudėtingas itin gilaus vandens gręžimo operacijas ir tikimės, kad dabar galėsime atlikti šių mėginių iš giliausių gelmių mokslinę analizę.“
Ankstesnis giliausio gręžimo rekordas buvo pasiektas toliau į pietus, Ramiajame vandenyne, laivu „Glomar Challenger“. Juo 1978 m. Marianų įduboje iš 7 km gylio išgautos nuosėdos.
Dabartinę ekspediciją (#Exp386) surengė Europos vandenyno tyrimų gręžimo konsorciumas (Ecord) pagal Tarptautinę vandenynų atradimų programą (IODP). Ją remia Japonijos jūrų ir žemės mokslo ir technologijų agentūra (Jamstec).
Rekordinis gręžimas įvyko penktadienio, gegužės 14 d., rytą 8 023 m (26 322 pėdų) gylyje.
Giliausias kada nors sausumoje išgręžtas gręžinys buvo garsusis Kolos supergilus gręžinys Rusijos tolimojoje šiaurėje, kuris 1989 m. pasiekė 12 262 m (40 229 pėdų) tikrąjį vertikalųjį gylį.
