Kas yra ganėtinai keista, nes šiuos vabzdžius, kurių tamsiai rudi kūnai būna iki 15 cm ilgio, sunku pražiopsoti. Bet naujausi genetiniai tyrimai rodo, kad visgi taip ir nutiko.
Norint suprasti šios nesusipratimo istorijos vingrybes teks grįžti į senus laikus. 1918 m. prie nedidelės Lordo Hovio salelės, esančios ties Australijos rytine pakrante, sudužo laivas, o po šios nelaimės didžiulė Lordo Hovio gyvalazdėmis pavadintų vabzdžių populiacija staiga susitraukė – sudužusiu laivu plaukė ne tik įprastinė įgula, bet ir tuntas žiurkių, kurios greitai prisitaikė prie gyvenimo naujoje aplinkoje. Saloje, kur nebuvo jokių kitų stambesnių žinduolių ar kitokių natūralių žiurkių priešų, jų populiacija staigiai išaugo. Tad 1983 m. mokslininkai šias gyvalazdes, kartu su 12 kitų vabzdžių ir 5 paukščių rūšimis paskelbė išnykusiomis.
Tačiau 1960 metais grupelė alpinistų apsilankė kitoje mažoje netoliese esančioje vulkaninės kilmės saloje, pavadintoje Bolo Piramide. Ir ten jie rado, kaip patys manė, „išnykusių“ gyvalazdžių liekanų. Mokslininkai į Bolo piramidės salą grįžo tik 2001 metais, o uolos viršūnėje, 65 m aukštyje, jie rado kelis gyvus vabzdžius, stebėtinai panašius į Lordo Hovio gyvalazdes.
Vėlesniais metais vabzdžiai buvo renkami Melburno zoologijos sode vykdomai dirbtinio veisimo programai.
Ir tik dar beveik po dešimties metų kilo ginčas dėl šių vabzdžių identifikavimo. Vizualiai nelaisvėje veisiamos gyvalazdės gerokai skyrėsi nuo Lordo Hovio gyvalazdžių – gyvųjų veisiamų vabzdžių kūnai buvo tamsesnės rudos spalvos, o jų galinės kojos buvo plonesnės nei muziejinių egzempliorių, gyvenusių Lordo Hovio saloje.
Bet tik palyginus muziejinių egzempliorių ir gyvųjų gyvalazdžių genetines sekas mokslininkai susidūrė su nepaneigiamu faktu: genetinė variacija tarp jų buvo mažesnė nei vienas procentas – pakankamai maža, kad vabzdžiai būtų oficialiai klasifikuojami kaip tos pačios rūšies atstovai. Tyrimo rezultatus publikavo žurnalas „Current Biology“.
Tiesa, dar išlieka subtilių išvaizdos skirtumų klausimas. Mokslininkai mano, kad jų priežastis yra nedidelės aplinkos sąlygų variacijos arba skirtingas individualių vabzdžių amžius.
Mokslininkai savo tyrimą pateikia ne tik kaip sėkmingą rūšies išlikimo istoriją, bet ir tai, kaip tobulėjančios technologijos padeda tyrinėti senesnes išnykusių ar nykstančių gyvūnų rūšis.
Rūšies apibrėžimo klausimas yra nemenkas mokslinių-filosofinių debatų klausimas. Vienoje Viktorijos muziejaus Australijoje analizėje buvo pateiktos 26 skirtingos koncepcijos, pagal ką vieną rūšį galima būtų diferencijuoti nuo kitos. Anot tyrimui vadovavusio mokslininko Aleksandro Michejevo, jis su kolegomis mano, kad organizmai vienai rūšiai turėtų būti priskiriami tuo atveju, jeigu jie gali keistis genetine medžiaga.
Šio klausimo sprendimas yra svarbus aplinkosaugininkams – ypač Lordo Hovio saloje, kurioje Australijos valdžia ketina imtis įvairiausių įmanomų priemonių invazinėms žiurkėms išnaikinti ir galimai vėl apgyvendinti gyvalazdes.
