Kartu su „EPSO-G“ grupės įmonių „Litgrid“ ir „Energy cells“ komandomis į perdavimo sistemos tinklą integravęs pirmąją Baltijos šalyse ir didžiausią Europoje elektros energijos kaupimo sistemą, savo darbu jis siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Šį svarbų žingsnį Lietuva ketina žengti 2025 metų vasarį.
Į energetiką pastūmėjo Leonardas da Vinčis
Aistra mokslui Audriaus gyvenime atsirado ne iškart – jis pasakoja, kad pradinėse klasėse neatrodė, kad jam rūpės mokslai: „Pamenu, nejaučiau didelio pareigos jausmo mokytis. Tėvai, būdavo, klausia, ar uždavė namų darbų, atsakydavau teigiamai.
Tačiau paklausus, ar juos padariau, atsakymas būdavo neigiamas – ir dėl to net nesijaučiau labai blogai. Visgi palaipsniui viskas pasikeitė – atsirado pareiga bei supratimas, kad reikia mokytis, ir man tai patiko“, – pradžią mokykloje prisimena mokslų daktaro laipsnį turintis A. Baranauskas.
Jis priduria, kad susidomėjimas technika, inžinerija ir energetika jo gyvenime atsirado taip pat gana netikėtai – vienuoliktoje klasėje pasirinkęs humanitarinį ugdymo profilį, jis net nemanė, kad baigęs mokyklą įstos į Kauno technologijos universitetą (KTU) ir dirbs energetikos srityje.
„Mokykloje su draugais nusprendėme pasirinkti humanitarinį profilį. Istorijos pamokose mane žavėjo Leonardas da Vinčis, kuris buvo labai įvairiapusis žmogus – išradėjas, menininkas ir inžinierius. Tad, nors mokykloje mokiausi pagal humanitarinį profilį, ši asmenybė mane įkvėpė pasukti į energetiką: taip įstojau į KTU, baigiau bakalauro studijas, vėliau tęsiau magistrantūrą ir galiausiai apsigyniau daktaro disertaciją, kuri jau tuomet buvo energijos kaupimo tema“, – pasakoja pašnekovas.
Lemtingi žodžiai, paskatinę kurti pokyčius Lietuvai
Universitetas tapo A. Baranausko karjeros pradžia, o jos kryptį ir siekius paskatino jam dėsčiusio doc. dr. Vaclovo Ažubalio žodžiai: „Bakalauro studijose docentas pasakė, jog energetikai dabar atostogauja. Jis turėjo omenyje tai, jog buvo senoji karta, kuri suprojektavo sistemą, ją pastatė ir išvystė, o dabar vyksta eksploatavimas, priežiūra, tačiau nebeliko jokio vystymo.
Mane tie žodžiai labai palietė. Priklausau tai pirmajai nepriklausomos Lietuvos vaikų kartai, todėl pokyčių noras buvo begalinis ir žinojau, kad juos kurti noriu visai šaliai“, – prisimena A. Baranauskas.
Čia kartu su komanda jie pradėjo planuoti vieną reikšmingiausių žingsnių Lietuvos energetikos istorijoje – atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo.
Tai Audrių atvedė į vieną svarbiausių šalies energetikos įmonių – elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“. Čia kartu su komanda jie pradėjo planuoti vieną reikšmingiausių žingsnių Lietuvos energetikos istorijoje – atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo, kuriame dalyvauja Baltijos šalys, Baltarusija bei Rusija, ir sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais (KET). Šis pokytis buvo būtinas, siekiant visiškos Baltijos šalių nepriklausomybės nuo Rusijos energetinės sistemos.
„Mūsų tuometinė elektros sistema buvo projektuota vienam tikslui, o kontinentinėje Europoje ji dirba visai kitais principais. Tradiciniai Lietuvos generatoriai ne tik dirbo kitaip, bet ir buvo nekonkurencingi šiuolaikinėje elektros energijos rinkoje, prie kurios prijungiama vis daugiau atsinaujinančių energijos išteklių, tokių kaip vėjas ar saulė. Paaiškėjo, kad norint tapti nepriklausomiems nuo Rusijos, tradicinių metodų neužtenka – reikia inovatyvių ir naujų sprendimų“, – akcentuoja energetikos ekspertas.
Lietuvos energetikos stabilumui – didžiausia Europoje energijos kaupimo sistema
Naujų priemonių paieška paskatino inicijuoti pirmą Baltijos šalyse pilotinį projektą – 1 MW (megavato) baterijų energijos kaupimo sistemos galimybių testavimą perdavimo tinkle.
Šis projektas davė pradžią energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ didžiajam projektui – 200 MW galios, keturių baterijų parkų sistemai. Projektą per mažiau nei trejus metus įgyvendino specialiai įsteigta grupės įmonė „Energy cells“, prie kurios komandos Audrius taip pat prisijungė. „Energy cells“ nuo 2023 metų spalio sėkmingai teikia energetikos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą ir taip užtikrina nepertraukiamą elektros perdavimo sistemos veikimą. Tokia kaupimo sistema šiuo metu yra pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse, taip pat didžiausia veikianti kaupiklių sistema Europoje.
Keturi energijos kaupimo sistemos baterijų parkai elektros tiekimo pertrūkio atveju užtikrina momentinį elektros rezervą ir padeda suvaldyti sistemos dažnį Tai svarbu tiek ruošiantis atsijungti nuo BRELL žiedo, tiek po sinchronizacijos su Europa – paslaugą bendrovė teiks, kol bus įgyvendinti visi sinchronizacijos su KET programos projektai.
„Momentinis energijos rezervas – kai kaupiklis žaibiškai (per 1 sekundę) reaguoja į trikdį sistemoje ir gali padėti suvaldyti sistemos dažnį. Kol dirbtų kaupimo sistema, specialistai galėtų imtis papildomų priemonių, kurios leistų ir toliau palaikyti galių balansą.
Tokiu atveju galėtume energiją gauti iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, galinčios užtikrinti galią dvylikai valandų, taip pat turime nuolatinės srovės jungtį su Švedija, kurią taip pat galima panaudoti avarijoms valdyti“, – aiškina pašnekovas.
Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšomis. Pagal šią ES iniciatyvą Lietuvai iš viso skirta 3,85 mlrd. eurų. Valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ įgyvendinamo projekto tikslas – stiprinti Lietuvos energijos sistemos saugumą bei stabilumą ir skatinti atsinaujinančios energijos gamybą.
Pokyčių siekti nesutrukdė nei pandemija, nei karas
Turėti galimybę suvaldyti dažnį savarankiškai buvo labai svarbus žingsnis, stiprinantis Lietuvos energetinę nepriklausomybę pereinamuoju metu, ruošiantis atsijungimui nuo BRELL. Pasak A. Baranausko, mūsų valstybė jau turi daugybę sąsajų su Šiaurės šalimis ir kontinentine Europa, tačiau tik atsijungimas nuo BRELL žiedo Lietuvai leis tapti visiškai energetiškai nepriklausoma.
„Toks suvokimas buvo didžiausias akseleratorius kuriant pokyčius. Šiuo metu tvirtai žinau, kad esame užtikrintai pasiruošę 2025 metais atsijungti ir garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, elektros sistemos patikimumą, sinchronizuotis su Vakarų Europa ir pagaliau užtikrinti pilnavertę Lietuvos nepriklausomybę“, – teigia A. Baranauskas.
Toks suvokimas buvo didžiausias akseleratorius kuriant pokyčius.
Jis priduria, kad nuo pat projekto pradžios teko susidurti ir su įvairiais iššūkiais, kuriuos lėmė geopolitinė situacija ir pasaulinė pandemija: „Pradėjus projektą prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija, kuri dar kartą parodė, jog net itin sudėtingomis sąlygomis Lietuvos energetikai geba įgyvendinti tokio masto projektus. Kiek vėliau, prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris tik patvirtino, kaip svarbu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, visiems priminė didžiulę šio projekto reikšmę ir svarbą“, – aiškina A. Baranauskas.
Ateityje dar viena inovacija – virtualios elektros perdavimo linijos
Pasak A. Baranausko, Lietuvai tapus energetiškai nepriklausomai, projektai nesibaigia. Jo ir komandos planuose – dar vienas svarbus pokytis.
„Lietuvoje neturime nei naftos, nei dujų, todėl didelį dėmesį skiriame vėjui bei saulei. Tikimės, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių ne tik pavyks padengti šalies poreikį, bet ir eksportuoti dalį elektros energijos ar kitus produktus į Europos šalis. Atsižvelgiant į saulės bei vėjo efektyvumą, skaičiuojame, kad mūsų šalies poreikiui patenkinti reikia maždaug tris kartus daugiau elektrinių, nei jų yra dabar.
Lietuvai tapus energetiškai nepriklausomai, projektai nesibaigia.
Visgi saulės ir vėjo energija turi niuansų: yra tikimybė, kad šviečiant saulei nepūs vėjas, o pučiant vėjui, bus debesuota. Tačiau kas, jei vėjo ir saulės generacija sutaps? Gali kilti elektros tinklų perkrovų, todėl gimė idėja apie virtualų elektros tinklą“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, 200 MW galios energijos kaupimo sistema ir keturi jos baterijų parkai Šiauliuose, Utenoje, Alytuje ir Vilniuje leidžia turėti šešias eksperimentines virtualias elektros perdavimo linijas: „Tai reiškia, kad šiuos keturis taškus mes galime sujungti ne fiziniais laidais, bet virtualiai. Jei Šiauliuose yra saulėta ir vėjuota, bet ten elektros vartojimas yra mažesnis, nepažeisdami galios balanso, galime pradėti krauti Šiaulių baterijos kaupiklį ir tokia pačia galia tuo pat metu generuoti energiją į Vilnių.
Taip mes Šiaulių vėją galime perkelti į Vilnių virtualiai. Šiuo metu dirbame prie šios virtualaus tinklo studijos ir jei ši studija patvirtins mūsų hipotezes, Lietuva bus pirmoji šalis, kuri turės tokį virtualų tinklą ir tokį perkrovos valdymo būdą“, – tvirtina Audrius.
Energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ įgyvendintas 200 MW galios ir 200 MWh talpos energijos kaupimo sistemos projektas – pavyzdys to, kaip investuojamos ES iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšos stiprina Lietuvos energetikos sistemos saugumą bei stabilumą, o ateityje skatins atsinaujinančios energijos gamybą.
Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, tuo pačiu skatinant ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų.
