Susilaukė kritikos
Vietoj to, kad susijungtų į traukinį, kapsulės keliaus konvojumi, galėdamos atskirai išvažiuoti ir prisijungti prie kelio, taip pat, kaip automobiliai greitkelyje.
Praėjusiais metais „Virgin Hyperloop“ atliko pirmąją bandomąją kelionę su įgula ir pasiekė 170 km/val. greitį.
Tačiau kritikai į vaizdo įrašą žvelgia skeptiškai.
Geležinkelių inžinierius ir rašytojas Garethas Dennisas savo „Twitter“ paskyroje rašė, kad tai „blizgus vaizdo įrašas, kuriame sakoma: viskas veikia ir yra puiku, tačiau jame nėra nieko daugiau nei keletas CGI [kompiuteriu sukurtų vaizdų] ir milžiniškas vėjavaikiškumas“.
Jis suabejojo vizija vežti „dešimtis tūkstančių keleivių per valandą viena kryptimi“, nes tam reikėtų tūkstančio ar daugiau kapsulių, važiuojančių kas valandą – arba po vieną kas tris sekundes.
Vyriausybės finansavimas
Bendrovė „Virgin Hyperloop“ teigia, kad baterijomis varomos kapsulės turės „nulinę tiesioginę taršą“.
Liepos mėnesį „Hyperloop TT“, dar viena iš bendrovių, siekiančių, kad „Hyperloop“ koncepcija taptų komercine realybe, pristatė savo „HyperPort“ viziją – naudojant šią technologiją būtų galima sparčiai gabenti jūrinius konteinerius.
Be to, „Hyperloop“ koncepcija buvo įtraukta į JAV infrastruktūros įstatymo projektą, kurį neseniai patvirtino Senatas, taip atveriant galimybę gauti federalinės vyriausybės finansavimą.
Tačiau vis dar kyla klausimų dėl jos praktiškumo ir dėl to, kaip finansiškai pavyks sukurti platų evakuacinių vamzdžių linijų tinklą, išlaikant išlaidas, konkurencingas geležinkelių ir oro transporto bilietų kainoms.
Bendrovė „Virgin Hyperloop“ teigė, kad atsakymą į šį klausimą galima rasti panaudojant „technologinius pasiekimus“, kad sąnaudos būtų mažesnės, o grąža – didelė, ir pasitelkiant valstybės biudžeto lėšas.
„Matome didžiulį potencialą pritraukti privataus sektoriaus investicijas, panaudojant viešąsias investicijas“, – BBC komentavo atstovas spaudai.
