Konferencijoje „5G Setup“, kurią Vilniuje organizavo Susisiekimo ministerija, ministro patarėjas Darius Stravinskas nupasakojo pagrindinius šios darbo grupės numatytus planus.
Anot jo, pagrindinis 5G vystymosi elementas – dažniai, kuriuose veiks 5G paslaugos. Gairėse numatytas tikslas – įvykdyti šių dažnių, harmonizuotų visoje ES teritorijoje, aukcioną iki 2020 metų pabaigos. Aukcionas ir dažnių paskirstymas suteiks galimybę ryšio operatoriams imtis ir pačių tinklų vystymo.
„Labai svarbus elementas – elektromagnetinės spinduliuotės normos, kurios suteiktų galimybę technologijai plėstis. Pagal priemonę numatyta, kad Lietuvoje elektromagnetinės spinduliuotės higienos normos būtų sulygintos su visa likusia Europos Sąjunga“, – sakė D.Stravinskas.
Kita priemonė – padengti Lietuvos plačiajuosčio ryšio žemėlapio „baltas teritorijas“, kuriose nėra RAIN ryšio. Numatyta, kad iki 2022 m. būtų įrengta iki 180 papildomų bokštų ir nutiesta daugiau nei 1000 šviesolaidžių bokštams prijungti.
Kita priemonė yra susijusi su papildomų bokštų statymo galimybėmis: bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija siekiama numatyti teritorijas, kur mobiliojo ryšio operatoriams būtų palengvintos sąlygos statyti bokštus dėl kiekvieno atskiro bokšto nekeičiant kiekvienos savivaldybės teritorinių planų.
Numatyta peržiūrėti ir atnaujinti teisinio reguliavimo aktus, kad statant kelius ir geležinkelius kartu būtų tiesiamos ir šviesolaidinės linijos, tokiu būdu ryšio operatoriams palengvinant priėjimą prie viešosios infrastruktūros, ryšio operatoriai įgytų galimybę laidų tiesimui naudotis vieša infrastruktūra – viadukais, tuneliais, keliais.
Ketinama užtikrinti, kad 5G būtų pasiekiamas pagrindiniuose oro, jūrų uostuose ir geležinkelio, autobusų stotyse, taip pat – visose viešose įstaigose ir visuomenės susibūrimų vietose.
„Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ – šiuo metu vystomi projektai, nuo kurių projektavimo sąlygų priklauso, kiek lengva bus prieiti prie infrastruktūros 5G ryšio plėtrai, pasiruošti šiai plėtrai iš anksto. Pagal planą numatyta, kad ir „Via Baltica“, ir „Rail Baltica“ projektuose būtų numatytos kabelių pravedimo sistemos, užtikrinsiančios greitą 5G ryšio plėtrą.
Susijęs dalykas – energijos tiekimas 5G infrastruktūrai. Numatyta peržvelgti ir išanalizuoti galimybes, kaip ta elektros energija bus tiekiama. Planuojamas centralizuotas ir koordinuotas energijos tiekimas, panaudojant ir atsinaujinančius energijos šaltinius, taip ribojant taršą ir užtikrinant aplinkosaugą.
Svarbus ES prisidėjimas ir finansavimas, todėl būtina užtikrinti bendradarbiavimą tarp visų kaimyninių šalių ir siekti, kad 5G ryšio teritorijų padengimas būtų užtikrintas nepertraukiamai visur, ypač psasienio ruožuose, kad jais nepertraukiamai autonominiu režimu galėtų judėti ir traukiniai, ir autonominiai automobiliai.
Ketinama sudaryti galimybę ryšio operatoriams prieiti prie valstybės valdomo turto objektų, suteikti jiems vienodas, aiškias ir skaidrias sąlygas pasinaudoti pastatų stogais ir kitais pastatų elementais, kur galima būtų tvirtinti 5G antenas ir sistemas.
Numatyta peržiūrėti statybų reglamentavimą ir ryšių infrastruktūros taisykles, kurios užtikrintų prieigą prie visuomeninės paskirties patalpų. Taip būtų sudarytos sąlygos, kad 5G ryšys būtų pasiekiamas ir, pavyzdžiui, požeminėse stovėjimo aikštelėse.
Su 5G technologija ateinanti naujovė – mažosios celės. Dėl didesnio ryšio paslaugoms naudojamo dažnio kiekvienos atskiros antenos padengiama aprėptis, todėl deklaruojamas siekis, kad prie savivaldybių ir centrinės valdžios valdomų infrastruktūros objektų (prie apšvietimo stulpų, viešojo transporto stotelių, šviesoforų stulpų ir net telekomunikacijų šulinių) būtų suteiktas nemokamas priėjimas statyti ir remontuoti mažąsias celes.
Iki 2022 metų galo ketinama sudaryti teisinį reguliavimą IoT panaudojimui versle ir kuriant išmaniųjų miestų technologijas, kad daiktų internetas, autonominiai automobiliai ir miestų savivaldybės galėtų teikti konkurencingas paslaugas visuomenei.
„Kyla ir saugumo iššūkiai, todėl labai svarbu užtikrinti, kad technologija būtų saugi, patikima ir kokybiška, todėl numatomas bendradarbiavimas su Krašto apsaugos ministerija, Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Europos sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ENISA. Bus siekiama, kad kibernetinio saugumo reikalavimai ryšio operatoriams būtų aukšti bei įgyvendinti, taip užtikrinant visos sistemos vientisą saugumą“, – sakė D.Stravinskas.
5G technologija be savivaldybių bendradarbiavimo nebus diegiama lengvai, todėl bendradarbiaujama su Lietuvos savivaldybių asociacija ir siekiama užtikrinti, kad visos savivaldybės galėtų lengvai prieiti ir koordinuotai gauti visą informaciją, susijusią su 5G plėtra, taip užtikrinant plėtrą visuose šalies regionuose, o ne tik didžiuosiuose miestuose.
Lietuva siekia kad iki 2021 m. galo 5G technologijos veiktų bent viename iš didžiųjų šalies miestų, iki 2023 m. galo – 5 miestuose
Galutinis tikslas yra užtikrinti 5G ryšio padengimą iki 98 proc. Namų ūkių ir 95 proc. teritorijos, su galimybe teikti 100 Mbps spartos ryšį namams, 50 Mbps – pagrindiniuose transporto koridoriuose magistraliniuose keliuose, 30 Mbps – mažesniems keliams ir uostams. Konkurencingumo didinimui ketinama skatinti infrastruktūros dalijimąsi.
„Turime aiškią kryptį – vytis 5G lyderius ir, Lietuvoje turint išplėtotą vieną geriausių šviesolaidinių tinklų pasaulyje, reikia tuo pasinaudoti sudaryti sąlygas sparčiai 5G plėtrai“, – sakė D.Stravinskas.
