Mikroschemų amžius
Tai ne pirmas matytas lankstus lustas, tačiau jis yra sudėtingiausias. PlasticARM turi 32 bitų Cortex-M0 procesorių (pigiausią ir paprasčiausią Arm Cortex-M šeimos procesoriaus branduolį), taip pat 456 baitų ROM ir 128 baitų RAM.
Mikroschema buvo sukurta bendradarbiaujant su lanksčiosios elektronikos gamintoja PragmatIC, ir, kaip aiškina bendrovės konstruktoriai žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje, ji dar neturi tokio pat funkcionalumo kaip silicio pagrindu sukurtos konstrukcijos. Pavyzdžiui, jis gali paleisti tik tris bandymų programas, gaminimo metu tvirtai įmontuotas į jo grandines, nors „Arm“ tyrėjai teigia, kad jie dirba su būsimomis versijomis, kurios leis įdiegti naują kodą.
PlasticARM ir panašios mikroschemos ypatingos tuo, kad jose naudojami lankstūs komponentai, šiuo atveju metalo oksidų plonasluoksniai tranzistoriai arba TFT. Juos galima atspausdinti ant paviršių, kurie lenkiasi ir lankstosi nesugadindami, kitaip nei procesorius, kurių pagrindą sudaro trapūs silicio substratai. Tai leidžia pigiai spausdinti procesorius ant tokių medžiagų kaip plastikas ir popierius.
Naujas internetas
Kaip savo straipsnyje aiškina „Arm“ tyrėjai, tai leistų mikroschemas naudoti įvairiausiais būdais, kurie šiandien atrodytų neekonomiški. Pavyzdžiui, kiekviename pieno butelyje būtų galima atspausdinti mikroschemas, kurios nustatytų gedimą ir pakeistų tinkamumo vartoti terminus. „Arm“ teigia, kad taip bus sukurtas naujas „visko internetas“, o per ateinantį dešimtmetį mikroschemos bus integruotos į „daugiau nei trilijoną negyvų daiktų“.
Tačiau plastikiniai lustai turi didelių trūkumų ir artimiausiu metu tikrai nepakeis silicio procesorių. Jie paprasčiausiai yra pernelyg neefektyvūs energijos suvartojimo, tankio ir našumo požiūriu. Pavyzdžiui, „PlasticARM“ sunaudoja 21 milivatą energijos, tačiau 99 proc. šios energijos iš esmės iššvaistoma ir tik 1 proc. panaudojama skaičiavimams. Be to, lustas yra palyginti didelis – jo plotas 59,2 kvadratinio milimetro.