2020 m. rugsėjį Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Velso Kardifo universiteto mokslininkai paskelbė, kad Veneros atmosferoje pastebėjo fosfiną. Šis radinys sulaukė didelio dėmesio, nes čia, Žemėje, fosfiną paprastai gamina gyvi organizmai.
Šiuo metu atliekami keli tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar Venera tinkama gyventi, rašo „Space“. Mokslininkai netgi svarsto galimybę surengti misiją, kurios metu į Žemę būtų atgabenti planetos atmosferos mėginiai.
Ne visas būsimas Veneros misijas rengs NASA ar kitos nacionalinės kosmoso agentūros. Pavyzdžiui, Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Rocket Lab“ netrukus į Venerą išsiųs zondą.
Komandos nariai šios privačios misijos architektūrą išdėstė žurnale „Aerospace“ paskelbtame straipsnyje. Planuojama 2023 m. gegužę paleisti nedidelį atmosferos zondą į Venerą.
Dokumente teigiama, kad zonde gali būti vienas maždaug 1 kilogramo prietaisas. Aparatas galės apie penkias minutes praleisti Veneros debesyse 48-60 kilometrų aukštyje, kur temperatūra santykinai panaši į Žemės temperatūrą.
Zondas, naudodamas mažos masės autofluorescuojantį nefelometrą, debesyse ieškos anglies turinčių organinių molekulių, iš kurių sudaryta mums žinoma gyvybė.
Šis prietaisas pro zondo langą lazeriu šviečia į debesų daleles, todėl bet kokios sudėtingos molekulės jose įsižiebia, arba fluorescuoja. Daugelis organinių molekulių, pavyzdžiui, aminorūgštis triptofanas, pasižymi fluorescencinėmis savybėmis.
Elektronų ir fotonų misijos į Mėnulį ir kitus tolimojo kosmoso objektus, tokius kaip Venera, gali būti surengtos už 10-20 mln. dolerių, sakė „Rocket Lab“ atstovai.
Privačios misijos metu bus renkami ir kiti duomenys, pavyzdžiui, matuojami debesų dalelių dydžiai ir formos priklausomai nuo aukščio. Tokia informacija papildys NASA „Pioneer Venus Project“ atmosferos zondų, 1978 m. trumpai tyrusių planetos orą, atliktus stebėjimus.
