Kometa „Siding Spring“ (C/2013 A1) buvo labiausiai priartėjusi prie Raudonosios planetos sekmadienį 18 val. 27 min. Grinvičo (21 val. 27 min. Lietuvos) laiku, skriedama 203 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.
Tuo metu „Siding Spring“ buvo tik už 139,5 tūkst. kilometrų nuo Marso – tai maždaug trigubai mažesnis nuotolis už atstumą tarp Žemės ir Mėnulio.
Prieš kometai prasilenkiant, ji buvo matoma skriejanti ryškiai spindinčios Raudonosios planetos link, lydima uodegos, sudarytos iš dulkių ir dujų.
„#MarsComet praskriejimas dar nesibaigė. Marsas kerta dulkių uodegą, o orbitiniai zondai slepiasi tolimojoje pusėje“, – sakoma agentūros žinutėje.
Pasak mokslininkų, šis įvykis suteikia unikalią galimybę ištirti kometos poveikį Marso atmosferai.
„Kas gali būti labiau jaudinama negu išorinio poveikio, tokio kaip kometos, pliūpsnis – kai galėsime pamatyti, kaip reaguoja atmosfera?“ – klausė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Marso tyrimų iš palydovų misijos MAVEN komandos lyderis Nickas Schneideris.
„Tai puiki galimybė pasisemti žinių“, – pridūrė jis.
Aplink Marsą besisukantys NASA palydovai ir planetos paviršiuje važinėjantys kibernetiniai zondai buvo parengti rinkti duomenis apie kometos praskriejimą, tikintis užfiksuoti retų reiškinių ir sukaupti informacijos, kurią bus galima analizuoti Žemėje.
MAVEN, naujausias Marso orbitoje skriejantis NASA palydovas, pranešė Žemei, kad jo „būklė gera“ po maždaug tris valandas trukusio manevravimo, turėjusio apsaugoti nuo susidūrimo su greitai skriejančiomis kometos uodegos dulkėmis, nurodė JAV kosmoso agentūra.
„Džiaugiamės, kad kosminis aparatas atlaikė; esame sujaudinti, kad galėjome užbaigti savo stebėjimus, kaip kometa veikia Marsą, ir nekantraujama pereiti prie mūsų pagrindinės mokslo (tyrimų) fazės)“, – sakė MAVEN misijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Bruce'as Jakosky (Briusas Džakoskis).
„Mars Odyssey“ dabar uoliai darbuojasi, fotografuodamas #Marso kometą „Siding Spring“ po artimiausio prasilenkimo ir prieš susidurdamas su dulkių uodega“, – NASA parašė socialiniame tinkle „Twitter“, turėdama omenyje vieną iš savo kibernetinių kosminių aparatų.
Manoma, kad šis iš ledo, dulkių ir akmenėlių sudarytas gurvuolis susidarė prieš milijardus metų Orto kometų debesyje – atokiame kosmoso regione Saulės sistemos pakraštyje.
Kometos branduolys yra apie 700 metrų skersmens, tačiau purus – maždaug kaip talko miltelių gumulas.
Skriedamas per kosmosą, jis paskleidė dulkių ir stambesnių dalelių, kurios, kaip baiminasi mokslininkai, gali apgadinti brangius kosminius aparatus.
Prieš kometai kertant Raudonosios planetos orbitą, NASA pakeitė savo zondų „Mars Reconnaissance Orbiter“, „Mars Odyssey“ ir MAVEN trajektorijas, kad išvengtų žalos dėl greitai skriejančių kometos dalelių.
„#MarsComet praskriejimas dar nesibaigė. Marsas kerta dulkių uodegą, o orbitiniai zondai slepiasi tolimojoje pusėje“, – sakoma agentūros žinutėje.
„Siding Spring“ skriejo ilgiau negu milijoną metų, kol pirmąkart prasilenkė su Marsu, ir negrįš dar milijoną metų, kol vėl apskries savo orbita aplink Saulę.
Šią kometą 2013 metų sausį atrado astronomas Robertas McNaughtas (Robertas Maknotas) iš Australijoje veikiančios Saiding Springo observatorijos.
