2017 m. „Facebook“ išleido rekordinę sumą lobistinei veiklai Europoje – tokiomis priemonėmis buvo bandoma apsaugoti nuo įvairių krizių (dėl melagingų naujienų, neapykantos skleidimo, būsimo privatumo taisyklių griežtinimo).
Šią savaitę publikuoti politinio skaidrumo dokumentai rodo, kad „Facebook“ savo išlaidas lobistinei veiklai Europoje 2017 metais padidino iki 2,5 mln. eurų, lyginant su 1,2 mln. eurų ankstesniais metais. Be to, įmonei atstovaujančių etatinių lobistų kiekis padidintas nuo 10 iki 15
Už šias lėšas išmokami atlyginimai „Facebook“ lobistams, padengiamos biuro išlaikymo, veiklos išlaidos, taip pat – užmokesčiai konsultacijų įmonės ir įmonių asociacijoms.
„LobbyFacts“ nurodo, kad 2011 m. „Facebook“ lobistinei veiklai Europoje išleido mažiau nei pusę milijono eurų. Keturgubas padidėjimas rodo, kad Europos Sąjunga nemaloniai spaudžia „Facebook“ ir kitus technologijų gigantus.
Nors kol kas didžiausia krizė, su kuria susidūrė „Facebook“, yra „Cambridge Analytica“ skandalas, valdžios institucijos jau nuo 2017 „prisukinėjo varžtelius“, kurie buvo skausmingi „Facebook“.
Įmonė buvo spaudžiama pasiaiškinti, kaip Rusijos troliai naudojosi šia neapykanta skleisti dezinformaciją pieš JAV prezidento rinkimus 2016 metais.
Europoje Rusijos žvalgybos atstovai bandė pasinaudoti „Facebook“ kaip priemone šnipinėti Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Jungtinės Karalystės parlamentarai ne kartą prašė „Facebook“ paaiškinti, kaip socialiniame tinkle vis atsirasdavo neapykantą skatinančių pasisakymų. O Vokietija priėmė griežtus naujus įstatymus, reglamentuojančius, kaip greitai socialinės žiniasklaidos svetainės privalo pašalinti įrašus su neapykantos skleidimo požymiais. Nespėjus įrašu pašalinti laiku, grėstų milžiniškos baudos.
Šie metai „Facebook“ nebus nei lengvesni, nei pigesni. Jau dabar „Facebook“ pradėjo plačią duomenų saugojimo permainų programą, kurios priežastimi tapo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR, angliškai GDPR). Nusižengus šiam reglamentui ES reguliatorius galėtų iš „Facebook“ išsireikalauti iki 4 proc. socialinio tinklo metinės apyvartos siekiančią baudą.
Nepaisant augančių „Facebook“ lobistų pajėgų, ES politikai prieš save labiau norėtų pamatyti ne pasamdytus saldžialiežuvius, o patį Marką Zuckerbergą. Europos Parlamento prezidentas Antonio Tajani kvietę M.Zuckerbergą pasiaiškinti prieš asamblėją, tuo tarpu „Facebook“ veiklos vadovė Sheryl Sandberg planuoja šį mėnesį susitikti su ES pareigūnais ir aptarti „Facebook“ privatumo politiką.
