Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA) penktadienį savo tinklapyje paskelbė, kad rugpjūčio 15 dieną „Zhurong“ baigė 90 dienų trukmės programą, yra puikios techninės būklės ir visiškai įkrautas.
Pasak CNSA, aparatas ir toliau tyrinės didžiulę Utopijos lavos lygumą, kur jis buvo nutupdytas gegužės 14 dieną. „Zhurong“ reguliariai siunčia į Žemę nuotraukas ir duomenis per orbitinį zondą „Tainwen 1“, kartą per parą praskiejantį virš marsaeigio.
Kinija yra antroji šalis po JAV, sėkmingai į Marsą nuskraidinusi aparatą ir pradėjusiai sklandžiai jį eksploatuoti Raudonojoje planetoje, kur diena trunka 40 minučių ilgiau nei Žemėje.
1,85 m aukščio „Zhurong“ yra gerokai mažesnis už amerikiečių marsaeigį „Perseverance“, planetai tyrinėti aprūpintą ir mažyčiu sraigtasparniu. NASA tikisi, kad jos aparatas liepą paims pirmąjį mėginį, kurį planuojama pargabenti į Žemę 2031 metais.
Tuo pačiu metu Kinija stato savo nuolatinę kosminę stotį „Tianhe“, kurios pagrindinis modulis buvo iškeltas į orbitą balandžio 29 dieną. Du iš trijų modulyje jau dirbančių astronautų penktadienį užbaigė savo antrą išėjimą į atvirą kosmosą. Rugsėjį visi trys turi sugrįžti į Žemę, juos pakeis nauja įgula.
Anksčiau Kinija paleido dvi mažesnes eksperimentines kosmines stotis. Pekinui neleidžiama dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) veikloje – daugiausia dėl Vašingtono nepritarimo. JAV nerimauja dėl kinų kosmoso programos slaptumo ir glaudžių ryšių su kariuomene. Be to, bet kokiam NASA ir CNSA bendradarbiavimui iš pradžių turėtų pritarti Kongresas.
Kinija neseniai tapo pirmąja nuo 8-ojo dešimtmečio šalimi, parsigabenusia į Žemę Mėnulio mėginių. Be to, mūsų palydovo nematomojoje pusėje buvo nutupdytas kiniškas mėnuleigis ir zondas.
Savo pirmąjį astronautą į orbitą Pekinas pasiuntė 2003 metais; tuomet Kinija tapo trečiąja tai sėkmingai padariusia valstybe.
