Pirmadienį abiejų šių organizacijų pastangomis Australijoje paleista nauja „šlapiojo verpimo“ linija, kuri užsiims šios medžiagos gamyba.
Jų atstovų teigimu, šiuo metu pasaulyje anglies pluoštą gamina tik keletas įmonių, kiekviena jų tai daro pagal savo slaptą receptą, o prie šio „elitinio klubo“ CSIRO ir Deakino universitetas sugebėjo prisijungti sukurdami savo recepto versiją.
Anglies pluoštas pasižymi tvirtumu, atsparumu tempimui, cheminiu atsparumu ir itin mažu svoriu, tad yra naudojama kosmoso ir aeronautikos pramonėje, civilinėje inžinerijoje, karo ir automobilių pramonėje, sporte.
Abi organizacijos skelbia, kad taikant CSIRO patentuotą technologiją jos sukūrė tai, kas galėtų būti vadinama „kitos kartos anglies pluoštu, kuris yra stipresnis ir geresnės kokybės“.
CSIRO Ateities pramonės programos vadovė dr. Anita Hill tvirtino, kad šis pasiekimas reiškia, kad „Australija galės atlikinėti mokslinius tyrimus visoje anglies pluošto gamybos grandinėje nuo molekulių ir polimerų iki pluošto ir gatavų detalių“.
„Kartu su Deakino universitetu sukūrėme tai, kas gali aukštyn kojomis apversti visą anglies pluošto gamybos pramonę“, - pridūrė ji.
Šlapiojo verpimo linijoje kaip žaliava naudojamas cheminių medžiagų – prekursorių – mišinys, kuris paverčiamas 500 už plauką plonesnių atskirų gijų. Šios gijos vėliau suverpiamos ant ritės, kuri pergabenama į gretimai esančią milžinišką karbonizavimo krosnį, kurioje gaunamas naudoti tinkamas anglies pluoštas.