Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Proveržis medicinoje: insulino injekcijas gali pakeisti nuryjamas robotas

Cukriniu diabetu Lietuvoje serga kas 20-as žmogus. Tai klastinga lėtinė liga, kuri negydoma gali sukelti sudėtingas komplikacijas, tarp kurių – galūnių gangrena ar net aklumas. Sergančiojo organizmas gamina nepakankamai insulino arba negali tinkamai jo panaudoti, todėl kraujyje gausėja gliukozės, dėl to naudojamos insulino injekcijos. Tiesa, greitai joms gali atsirasti patogesnė alternatyva.
Insulino injekcija
Insulino injekcija / Vida Press nuotr.

Robotas pilve

Mokslininkai iš Italijos sukūrė robotą, kuris vieną dieną galėtų leisti diabetu sergantiems pacientams gauti insulino dozę be jokių adatų. PILLSID robotą sudaro dvi atskiros dalys. Viena sudedamoji dalis yra vidinis insulino dozatorius, kurį gydytojas chirurginiu būdu implantuotų į pilvą. Kita dalis yra magnetinė kapsulė su hormonu.

Bet kada, kai reikia papildyti dozatorių, išgeriate vieną iš tablečių, ir ji keliauja virškinimo sistema, kol pasiekia netoli plonosios žarnos įmontuotą prietaisą. Naudodamas magnetų galią, prietaisas pasuka kapsulę į reikiamą padėtį, o tada ją praduria ištraukiama adata ir perpumpuoja insulino papildymą į rezervuarą. Šaunu tai, kad dozatorius įkraunamas belaidžiu ryšiu, todėl gydytojui reikia mažiau intervencijų prietaisui prižiūrėti. Ištuštėjusi kapsulė iš organizmo pasišalina natūraliu būdu.

Sant'Anna aukštesniųjų studijų mokykla/Neinvazinio insulino roboto veikimo schema
Sant'Anna aukštesniųjų studijų mokykla/Neinvazinio insulino roboto veikimo schema

Iš pažiūros ši sistema gali skambėti bauginančiai, tačiau daugeliu atžvilgių ji pranašesnė už didžiąją dalį dabartinių priemonių, kurias naudoja 1 tipo diabetu sergantys pacientai, norėdami reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Pavyzdžiui, insulino pompos yra su vamzdeliu arba adata, kurią reikia įsipilti pačiam. Vienas dūris gali būti ne taip jau blogai, tačiau kai kuriems žmonėms per dieną reikia atlikti kelias injekcijas.

Atlikusi bandymą su trimis cukriniu diabetu sergančiomis kiaulėmis, tyrėjų grupė nustatė, kad sistema gali sėkmingai valdyti jų insulino kiekį kelias valandas. Kai kuriais atvejais jie nustatė, kad į robotą patenka kiaulių kūno skysčių. Todėl kitame etape komanda sieks geriau užsandarinti prietaisą.

Nors greičiausiai praeis šiek tiek laiko, kol PILLSID pateks į ligonines, tikėtina, kad prietaisai, kurie rūpinasi medicininiais poreikiais iš asmens kūno vidaus, taps vis labiau paplitę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas