- Daugelis tėvų dvejoja – leisti vaikui žaisti vaizdo žaidimus ar drausti. Ką patartumėte?
- Tiesą sakant, vaizdo žaidimai yra griežčiau reguliuojami ir prižiūrimi nei kino filmai. Pirmiausia, ką jūs, kaip tėtis ar mama, turėtumėte padaryti, tai edukuoti save, kad įsigalėję stereotipai ar niekuo nepagrįstos kalbos jūsų neklaidintų. Pavyzdžiui, PEGI žaidimų reitingavimo sistema aiškiai nurodo, kokio amžiaus žmonėms žaidimas skirtas ir ko iš jo galite tikėtis. Prieš leisdami vaikui žaisti, pirkdami vieną ar kitą vaizdo žaidimą nepatingėkite juo pasidomėti. O geriausia ką galite padaryti, tai bent kartais vaizdo žaidimus pažaisti kartu su vaiku. Taip ne tik pamatysite, ką jis žaidžia, kaip reaguoja vienose ar kitose situacijose, bet ir sustiprinsite tarpusavio ryšį bei nutiesite tiltą į pasitikėjimą. Savaitgalį atvykite į „GameOn“ ir aplankykite „Eset“ šeimos erdvę – mano žodžiais įsitikinsite patys.
- Lietuvoje gajus stereotipas, kad vaizdo žaidimai skirti vaikams ir paaugliams, bet ne suaugusiems. Kaip galime šį stereotipą pakeisti ir, apskritai, ar reikėtų jį keisti?
- Ar žinote kaip išpopuliarėjo fotografija? Dėl pornografijos! Tuo metu, kai menininkai fotografiją, kaip turinio terpę, pradėjo naudoti savo jausmams išreikšti, niekas nebūtų drįsęs fotografijos pavadinti menu. Šiandien fotografija – viena svarbiausių meno šakų. Vaizdo žaidimų situacija panaši. Jie išpopuliarėjo, nes žmonėms pasiūlė pramogą. Dabar mums tereikia „menininkų“, kad vaizdo žaidimai, kaip ir fotografija, taptų terpe turiniui.
- Atrodo, link to ir judame. Žaidimai įsitvirtina ne tik pramoginiame, bet ir sporto pasaulyje, vietą jie atranda medicinoje. Jūs, pavyzdžiui, tiriate, kaip vaizdo žaidimai padeda kovoti su depresija. Galbūt kompiuteriniai žaidimai yra slaptas ginklas medicinoje?
- Nesu visų sričių gydytoja, tad negaliu kalbėti už visus. Tačiau esu įsitikinusi, kad žaidimai gali papildyti tradicinę mediciną ir padėti įveikti kai kuriuos negalavimus, ypač susijusius su psichologine žmogaus būsena ar nervų sistema. Kompiuteriniai žaidimai gali būti naudojami mokymo tikslais, skatinti motyvaciją, padėti sveikti ir atgauti jėgas bei sutrikusius gebėjimus, ugdyti elgesio ir pažinimo įgūdžius... Naudų sąrašas ilgas, nors žaidimai negali išspręsti visų sveikatos problemų ir jie tikrai nėra tinkami visiems pacientams.
- Šiandien žaidimų asortimentas rinkoje milžiniškas. Kokius žaidimus reikėtų žaisti, kad iš to būtų naudos?
- Pirmiausia reikia išsikelti tikslą, kokios naudos norite iš žaidimo. Dauguma žaidimų skirti lavinti vienus ar kitus kognityvinius gebėjimus. Pavyzdžiui, jei norite lavinti atmintį, galite žaisti bet kokį komercinį kompiuterinį žaidimą, kurio tikslas įsiminti kuo daugiau detalių. Tačiau jei turite specifinių pageidavimų ir tikslų, verčiau rinktis ne komercinį, dažniausiai pramogai kuriamą žaidimą, o skirtą gydymo ar lavinimo tikslams. Tokie žaidimai paprastai kuriami pasitelkiant srities, kurios problemą norima išspręsti, specialistus, todėl galite būti tikresni, kad pasieksite rezultatų.
- Pati esate psichologė ir tiriate, kaip žaidimai gali padėti gydyti depresiją, netgi padėjote sukurti žaidimą šiai problemai spręsti...
- Depresija – šių laikų rykštė, o kompiuteriniai žaidimai – šių laikų išradimas. Matau keturis būdus, kaip juos galima panaudoti gydant depresiją. Pirma, žaidimai gali būti naudojami santykiams tarp psichologo ir paciento užmegzti. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tai labai svarbu, nes depresija sergantys pacientai paprastai pas mus ateina ne savo noru, o yra kažkieno – gydytojo ar artimųjų – verčiami tai padaryti. Antra, žaidimai gali būti naudojami gydymo terapijai, jais galime mokyti ne tik pacientą, bet ir jo šeimos narius. Trečia, žaidimai gali būti naudojami kaip profilaktinė priemonė tam tikrai įtakai daryti. Galiausiai, žaidimai padeda reguliuoti emocijas.
- Ar sukurti gydymui skirtą žaidimą sunkiau nei pramoginį? Kuo skiriasi šių žaidimų kūrimo procesai?
- Procesai labai skirtingi. Kai kuriame gydymui skirtą žaidimą, pirmiausia turime labai aiškiai nusistatyti žaidimo tikslą. Pavyzdžiui, kurdami kovai su depresija skirtą žaidimą „Indygo“, norėjome padėti žmonėms suprasti, kaip depresija sergantis žmogus jaučiasi, elgiasi ir ką galvoja. Šis žaidimas skirtas tiems, kurių aplinkoje yra depresija sergančių žmonių. Kai esi sveikas, kartais tikrai labai sunku suprasti, kodėl depresija sergantis žmogus vienaip ar kitaip elgiasi. Nereikia savęs apgaudinėti – daugelis savo aplinkoje turime tokių žmonių, tik galbūt apie tai ne visada žinome. Be to, „Indygo“ gali būti naudojamas ir profilaktiniais tikslais. Taigi, kurdami šį žaidimą, mes pirmiausia turėjome pasitelkti įvairių sričių specialistų, kad žaidimui turėtume tyrimais paremtą, mokslinį pagrindą. Tačiau turėjome galvoti ne tik apie medicininius tikslus, bet ir pramoginę žaidimo funkciją. Jei žaidimas nebus įdomu, nekurs pramogos – niekas nenorės jo žaisti.
- Ar pati žaidžiate vaizdo žaidimus?
- Be abejo, taip. Jei nežaisčiau, būtų labai sunku dalyvauti žaidimų kūrime.
- Kokius žaidimus renkatės sau?
Labai sunkus klausimas. Man patinka žaidimai, kurie sudėtingus dalykus pateikia patraukliai, per bendravimą. Man patinka žaidimai, kurie savo žinutę perteikia per mechaninius sprendimus. Turiu pripažinti, kad esu labai išranki žaidėja ir man įtikti nėra paprasta.
Susitikti su Aleksandra Jarosz bus galima jau lapkričio 2–3 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“, didžiausiame šalyje žaidimų kultūros konvente „GameOn“. A. Jarosz kartu su pusšimčiu kitų pranešėjų dalyvaus renginio konferencijoje „Nordcurrent“ Žaidžia visi“ ir skaitys pranešimą apie vaizdo žaidimų panaudojimą depresijos gydyme. „GameOn“ bus galima ne tik pasiklausyti įdomių ir naudingų pranešimų, bet ir išbandyti šūsnį įvairiausių žaidimų, net ir tokių, kurie dar nėra prieinami viešai.
