To protrūkio metu Samoa saloje mirė 81 žmogus. Ir kiekvienos iš tų mirčių buvo galima išvengti. Tereikėjo pasiskiepyti.
Štai šis pavienis židinys – tarp daugelio kitų atvejų, kuomet žmonės susirgo ir numirė dėl to, kad jie patys arba jų tėvai nusprendė neskiepyti ar nesiskiepyti – Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) kelia susirūpinimą ir baimę dėl to, kad koronaviruso išnaikinti nepavyks net tada, kai bus sukurta vakcina, galinti užkirsti kelią viruso plitimui.
„Nemanau, kad kas nors gali prognozuoti, kada ir ar apskritai ši liga išnyks. Turime vieną didelę viltį – jei pavyks sukurti efektyvią vakciną, kurią galėsime išplatinti visiems, kuriems jos reikia pasaulyje. Tuomet galėtume tikėtis išnaikinti šį virusą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė PSO Sveikatos krizių valdymo vadovas Mike'as Ryanas.
Bet čia reikia atkreipti dėmesį į sąlygas: vakcina turės būti lengvai prieinama. Ji turės būti labai efektyvi. Jos gauti turės galėti kiekvienas ir mes turėsime ja naudotis.
M.Ryano pesimistiškas vertinimas buvo pateiktas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai PSO vyr. mokslininkė Soumya Swaminathan leidiniui „Financial Times“ pasakė, kad „koronavirusui suvaldyti gali prireikti ketverių ar penkerių metų“ ir pridūrė, kad nėra galimybių prognozuoti, kada dabartinio protrūkio padėtis pagerės arba pablogės ir ar farmacijos įmonės apskritai sugebės sukurti efektyvią vakciną.
M.Ryanas sutinka, kad vien vakcinos pateikimas rinkai yra „labai didelis tikslas“.
Didesnioji pasaulio žmonių dalis dar nebuvo užsikrėtę COVID-19 sukeliančiu virusu. Tai reiškia, kad dauguma mūsų esame pažeidžiami – neturime imuniteto naujai ligai.
„Dabartinis mūsų populiacijos žmonių, kurie buvo užsikrėtę, skaičius iš tiesų yra santykinai mažas“, – sakė M.Ryanas, taip užsimindamas apie serologinius COVID-19 testus, pagal kuriuos nustatinėjama, ar organizme susidarę antikūnai prieš naująjį koronavirusą. Nors labai didelė dalis šių testų yra nepatikimi dėl menkos kokybės kontrolės, pagal juos galima susidaryti įspūdį, kad kontaktą su koronavirusu yra turėję mažiau nei 10 proc. planetos gyventojų.
O tai reiškia, kad nesukūrus vakcinos naujojo užkrato stabilizavimasis „iki epideminės fazės“ (kuomet didžioji žmonių dalis šiuo virusu jau persirgę, bet jis cirkuliuoja aplinkoje, kaip ir daugelis kitų sezoninių kvėpavimo takų ligų sukėlėjų) užtruktų daugelį metų.
JAV Nacionaliniam alergijos ir užkrečiamųjų ligų institutui vadovaujantis mokslininkas dr. Anthony Fauci savo šalies Senato nariams antradienį pareiškė, kad nėra jokių abejonių, kad tuo metu, kai šį rudenį į auditorijas turės grįžti universitetų studentai ir moksleiviai, prieinamos vakcinos dar nebus.
„Net pačiu didžiausiu greičiu, kuriuo dabar judame, nematau galimybių, kad vakcina kaip nors lemtų galimybę asmenims grįžti į mokymo įstaigas šį rudenį“, – sakė jis.
Ir netgi jei kažkada ateinančiais ar dar kitais metais vakcina visgi atsiras, bus gausybė politinių, finansinių, logistinių ir žmogiškų kliūčių sąžiningam ir nebrangiam jos platinimui. Šiuo metu netgi neįmanoma pasakyti, ar tokiam masiniam vakcinavimui pakaks ampulių ir adatų.
„Mokslininkai vakciną sukurti gali. Bet jeigu reikės vykdyti jos gamybą, tai gamyba turės būti vykdoma taip, kad po dozę pakaktų kiekvienam. Ir tos vakcinos turės būti išvežiotos. Ir žmonės turės nueiti į gydymo centrą tą vakciną susileisti. Kiekviename iš šių žingsnių yra gausu iššūkių“, – sakė M.Ryanas.
Dėl medicininės dezinformacijos plitimo socialiniuose tinkluose vis mažiau suaugusių žmonių pasitiki medikais ir supranta, kad skiepai yra saugus būdas apsisaugoti nuo ligų – šios dezinformacijos plitimą ypač paskatino ši COVID-19 pandemija, nes smarkiai išpopuliarėjo įvairios politizuotos sąmokslo teorijos.
„Atleiskite jeigu nuskambėsiu kaip cinikas, bet šiame pasaulyje turime daugybę labai saugių vakcinų, kurių nesugebame efektyviai panaudoti prieš ligas, kurias galėtume visiškai išnaikinti. Pritrūksta valios, pritrūksta nusiteikimo investuoti į sveikatos apsaugos sistemas, stinga gebėjimo palaikyti pirminės sveikatos priežiūros aparatą“, – sakė PSO atstovas.
