Insulto, vėžio ir kvėpavimo takų ligų rizika
Remdamasi oro taršos duomenų, apimančių daugiau kaip 6 000 miestų iš 117 šalių analize, PSO teigia, kad dabar 99 proc. pasaulio gyventojų kvėpuoja oru, neatitinkančiu atnaujintų saugos rekomendacijų. Tai apima 80 proc. pasaulio miestų.
Su kiekvienu įkvėpimu nematomas azoto dioksidas (NO2) iš transporto priemonių, statybinės įrangos, pramoninių katilų, elektrinių patenka giliai į mūsų plaučius. Ten jis gali dirginti jautrius kvėpavimo takų audinius, sukelti uždegimą, alergiją, astmą ir sumažinti plaučių funkciją.
NO2 taip pat ženkliai padidina riziką susirgti astma vaikystėje. NO2 siejamas su mažesniu naujagimių svoriu, širdies ir kraujagyslių ligomis, net ir esant trumpalaikiam poveikiui, rašo internetinis leidinys „Science Alert“.
Mes taip pat įkvepiame oro pernešamas smulkias kietąsias daleles (KD), sudarytas iš daugybės įvairių medžiagų. PSO stebi kietąsias daleles, kurių skersmuo – 10 μm (KD10), 2,5 μm (KD2,5) arba mažesnis.
„Kietosios dalelės, ypač KD2,5, gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraują, sukeldamos insultą ir kvėpavimo takų pažeidimus“, – teigia PSO. Taip pat atsiranda vis daugiau įrodymų, kad kietosios dalelės veikia ir kitus organus bei sukelia kitas ligas.
Nors besivystančios šalys vis dar patiria didžiausią kietųjų dalelių skaičių ore, šis skirtumas nėra toks akivaizdus, kai kalbama apie NO2.
Visame pasaulyje tik 23 proc. žmonių iš 4 000 ištirtų miestų kvėpuoja NO2 kiekiu, atitinkančiu PSO saugos rekomendacijas, o didžiausia azoto dioksido koncentracija nustatyta Viduržemio jūros regione.
Praėjusį mėnesį Šveicarijos bendrovės „IQAir“ parengtoje didelės apimties oro kokybės ataskaitoje pateiktos panašios išvados: nustatyta, kad nė viena šalis 2021 m. neatitiks PSO oro kokybės rekomendacijų dėl kietųjų PM2,5 dalelių.
„Šokiruoja tai, kad nė vienas didelis miestas ar šalis, pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gaires, neužtikrina saugaus ir sveiko oro savo gyventojams“, – sakė „IQAir“ generalinis direktorius Frankas Hammesas.
„Šioje ataskaitoje pabrėžiama, kiek daug dar reikia nuveikti, kad visiems būtų užtikrintas saugus, švarus ir sveikas oras, kuriuo galima kvėpuoti.“
Abiejose ataskaitose nurodoma, kad dėl šių teršalų beveik visi susiduriame su padidėjusia širdies ligų, insulto, plaučių ligų ir vėžio rizika. PSO skaičiavimais, 2016 m. lauko tarša vien dėl kietųjų dalelių PM2,5 sukėlė apie 4,2 mln. ankstyvų mirčių.
PSO pažymi, kad iškastinis kuras išskiria daugiausiai kenksmingų teršalų, susijusių tiek su ūmiomis, tiek su lėtinėmis ligomis.
Siūlomi sprendimai – jau ne kartą girdėti: pereiti prie elektromobilių, dažniau naudotis viešuoju transportu, pereiti prie atsinaujinančios energijos.