Vienas iš šešių specialiųjų PSO pasiuntinių pandemijos klausimais pareiškė, kad Švedijos strategija ilguoju laikotarpiu galėtų tapti modeliu kitoms šalims.
Duodamas interviu Naujosios Zelandijos radijo stočiai Magis, daktaras Davidas Nabarro pareiškė: užtikrintos kovos su koronavirusu raktas – tarpusavio pasitikėjimas. Kaip pavyzdį jis pateikė Švediją, kurios valdžia pasikliovė piliečių sąmoningumu ir šalies epidemiologų parengtomis rekomendacijomis – šalis netaikė griežtų karantino sąlygų. „Švedijoje vyriausybė pasitiki žmonėmis, o žmonės – vyriausybe“, – mano Nabarro.
Taip pat ekspertas pagyrė ir N. Zelandijos kovos su pandemija būdą (greitą, griežtą ir bekompromisį – jį galima pavadinti kone švediškojo būdo priešingybe) ir pareiškė, kad visam pasauliui būtų neprošal pasimokyti iš šios šalies valdžios. Beje, dabar privalome ieškoti alternatyvos veiklos nutraukimui (lockdown'ui), pabrėžė jis – šį žodį jau vengia naudoti pati PSO.
Bloomberg patikslina, kad mirtingumo nuo COVID-19 rodikliai Švedijoje gerokai didesni nei daugelyje kitų šalių: 57 mirtys 100 tūkstančių gyventojų. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, šalis užima 39-ą vietą pagal aptiktus užsikrėtusiuosius (daugiau nei 84 tūkstančių infekuotųjų), o mirčių skaičius artinasi prie 6 tūkstančių.
Beje, nuo birželio galo šalyje fiksuojamas ženklus užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus mažėjimas. Dėl to Švedijos valdžia pasiūlė padidinti masinių susibūrimų ribą nuo 50 iki 500 dalyvių. Tuo metu kitų šalių valdžios, laukdamos antros pandemijos bangos, vėl griežtina priemones.
Duodamas interviu, visuotinį veiklos nutraukimą Nabarro pavadino „kvailu instrumentu“, kuris „nuodija gyvenimus visiems ir kiekvienam, ypač – nedideles pajamas gaunantiems žmonės ir smulkiam verslui“. Tačiau negalima būtų sakyti, kad Švedijos ekonomika nepatyrė neigiamų pandemijos pasekmių: šią vasarą Švedijoje nedarbo lygis pasiekė beveik 10%, o šalies BVP sumažės 7%.
Atsakydamas į specialiojo PSO pasiuntinio pastabas, Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūros direktorius Johanas Carlsonas vietiniam laikraščiui Svenska Dagbladet pareiškė: „Mes – viena iš nedaugelio šalių, kurioms pavyko apriboti infekcijos plitimą. Tuo skiriamės nuo kitų Europos šalių, kur koronavirusas greitai grįžta. Vadinu tai „šampano butelio kamštelio efektu“.
Tačiau, nepaisant visko, Švedijos strategija sulaukia daug kritikos, netgi šalies viduje. Umeo universiteto virusologijos profesorius Fredrikas Elghas didelį mirtingumą nurodo kaip įrodymą, kad „tausojanti“ kova su pandemija laukiamų rezultatų nedavė. „Žuvo beveik 6 tūkstančiai žmonių. Mes išdavėme savo senukus. Privalome daugiau testuoti ir sekti infekciją, tačiau Visuomenės sveikatos apsaugos agentūra to atlikti nepageidauja“, – savo samprotavimais dalinosi jis su Svenska Dagbladet.
Rugpjūčio 31 dieną Stokholme vykusioje spaudos konferencijoje Carlsonas pareiškė: „Manau, turime būti pasirengę tam, kad su šia problema teks gyventi artimiausius keletą metų“. Jis įspėjo, kad tikėtis, jog viskas baigsis jau iki 2021 metų vasaros, nes bus vakcina, neverta.
republic.ru
