Biologų komanda, vadovaujama Henrio Weimerskircho iš Nacionalinio Prancūzijos mokslinių tyrimų centro „Science“ publikavo naujo tyrimo rezultatus apie didžiąsias fregatas (Fregata minor). Naudodami itin lengvus GPS jutiklius mokslininkai 2011-2015 m. sekė šiuos paukščius.
Be navigacijos 10 gramų svėrusiuose įtaisuose buvo integruoti pulso matuokliai, aukštį ir atstumą matuojantys jutikliai.
Mokslininkai nustatė, kad paukščiai galėjo skristi ore 56 dienas nenusileisdami. Skrydžio metu jie spranus judindavo tik kas šešias minutes ir pasiekdavo daugiau nei 4 km aukštį. Iki tol manyta, kad šie paukščiai ore gali išbūti keletą dienų.
Didžiosios fregatos turi ilgus sparnus, o visam sparnų plotui tenka mažiausia kūno apkrovos dalis iš visų paukščių.
Nors didžiosios fregatos yra jūros paukščiai, jos neturi vandenį atbaidančių plunksnų, tad jie negali nutūpti ant vandens. Tik dabar mokslininkai suvokė stulbinančią šių paukščių ilgų skrydžių strategiją.
Didžiosios fregatos sklendžia ilgais, atrakcionų kalnelius primenančiais ruožais ir pasinaudoja unikaliais oro šablonais Indijos vandenyno viduryje. Užuot nuolatos plasnoję paukščiai skrydžiui panaudoja atmosferos energiją. Didžiosios fregatos aukštyn pakyla kartu su kylančiomis oro srovėmis.
Tokiu būdu paukščiai gali be poilsio skristi ilgą laiką ir per dieną nukeliauti iki 600 kilometrų.
