Tačiau globalus robotizacijos procesas rodo, kad robotams atiteks tik nuobodūs, pavojingi ir purvini darbai, todėl žmonės galės dirbti daugiau kūrybinį, o ne mechaninį darbą. Tokį, kuriame savo sprendimais darys įtaką pasauliui, koncentruosis į idėjų generavimą, jų techninius parametrus.
„Kalbant apie naująją revoliuciją, būtina pabrėžti robotų svarbą. Kaip daiktai robotai užima mažiau vietos, yra iki 25 proc. greitesni aptarnavimo srityse, todėl jų darbo našumas didesnis, be to, susidaro mažesni projektų įgyvendinimo kaštai“, – savo pranešime KTU Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) organizuotame seminare „ROBOTICS highlights“ teigė įmonės ABB atstovas Vladas Jablonskis.
KTU EEF absolventas V.Jablonskis KTU bendruomenei pristatė, kaip atrodo „Pramonė 4.0“ revoliucija jo atstovaujamos įmonės akimis ir koks fiksuojamas energijos efektyvumas pramonėje.
Anot V. Jablonskio, vykstant ketvirtajai revoliucijai išryškėja robotų reikšmė šiandieniame pasaulyje.
„Ši revoliucija susideda iš interneto, įrenginių, serviso ir žmonių. Kiekvienu požiūriu svarbūs robotai ir jų kuriamos galimybės“, – sakė jis.
V.Jablonskis taip pat pabrėžė, kad renginius verta pradėti jungti į duomenų perdavimo tinklą, analizuoti tai, kas svarbiausia, nepamirštant nepanaudotų duomenų, bei integruoti numatytus veiksmus susijusius su verslu ir gamyba.
Robotams – purvini, pavojingi, negarbingi darbai?
„ROBOTICS highlights“ seminare su paslaugų ir medicinos robotika supažindino vienas iš UAB „Rubedo sistemos“ įkūrėjų Linas Vaitulevičius. Įmonė kuria robotus, naudojamus medicinoje. Pirmasis įmonės klientas – medicinos prietaisų gamintojas, kuriam buvo sukurtas spindulinės terapijos seansus pacientams atliekantis robotas.
L.Vaitulevičius aptarė robotofobijos, dirbtinio intelekto, daiktų interneto perspektyvas ateinantiems 10 metų. Kalbėdamas apie paslaugų robotiką, pranešėjas akcentavo „3Ds“ (angl., dirty, dangerous, demeaning) darbus, kuriems naujosios kartos atstovai nėra pasirengę.
„Jaunuoliai nori dabar ir čia daryti poveikį pasauliui, mąstyti kūrybiškai. Tokiu atveju, atsiranda niša, kurioje gali būti realizuojami robotai“, – teigė L.Vaitulevičius.
Paslaugų robotikoje L. Vairulevičius išskyrė adaptyvumo, 360 laipsnių pojūčio, misijų valdymo, komunikacijos ir darbo apimčių charakteristikas, kurios rodo robotų pranašumą pramonėje.
Pranešėjas, atsakydamas į auditorijos klausimus, pabrėžė, kad dabartiniams specialistams trūksta žinių rizikos prognozavime, reikalavimų analizėje, procesų valdyme ir testavime. Taip pat labai svarbūs algoritmai ir loginis mąstymas, kaip juos sukurti, išsitraukti duomenis, kad būtų galima priimti teisingus sprendimus. Todėl, pasak L.Vaitulevičiaus, programuojant robotus prioritetas skiriamas ne programavimo kalbai ar metodui, o algoritmams ir matematiniams modeliams.
Robotų galimybės auga greičiau nei žmogaus
Šiandien Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka du robotai, Suomijoje – 30. Tokią statistiką pristatė įmonės „Elinta“ įkūrėjas Vytautas Jokužis. Kalbėdamas apie robotų galimybes, jis Lietuvai linkėjo per ateinantį dešimtmetį pasiekti Suomijos statistiką – iki 2027-ųjų turėti 7,5 tūkst. robotų.
„Nors atsiradus robotizacijai, robotai užims darbo vietas, bet bedarbių tikrai nepadaugės. Svarbu prisiminti gyvą žmogaus ryšį, žmogaus kūrybingumą, kuris visuomet egzistuos“, – teigė pranešėjas.
Įmonės „Elinta“, kuri jau 26 metus specializuojasi ir veikia automatizacijos, robotizacijos, 3D skanerių sistemų, elektromobilių įkrovimo stotelių ir pačių elektromobilių gamybos srityse, vadovas V. Jokužis, pristatydamas globalias robotikos tendencijas KTU bendruomenės nariams, akcentavo, kad robotikos specialistams darbo tikrai neturėtų pritrūkti.
Tuo tarpu „Pramonė 4.0“ revoliuciją V. Jokužis apibūdino kaip mechaninio ir protinio darbo automatizavimą, t. y., visų procesų sujungimą į bendrą visumą.
