Jeigu per daug nesiskiriate nuo kitų žmonių, tai savo telefoną pačiupinėjate bent kelis kartus kiekvieną valandą – o gal ir dažniau. Bendrovės „Apple“ surinkti duomenys byloja, kad vartotojai savo telefoną atrakina vidutiniškai po 80 kartų per parą, o jeigu skaičiuotume kiekvieną prisilietimą, skaičius būtų bent jau keturženklis. Telefonas su jumis būna ir viešojo ar asmeninio transporto priemonėje, ir miesto gatvėse, ir maitinimo įstaigose, ir tualetuose – ir žmogus visur pačiupinėja ne tik aplinkos, bet ir telefono paviršius.
Neatmestina tikimybė, kad telefoną griebiate ir iškart po to, kai iš rankų paleidžiate bjauriąją indų plovimo kempinėlę.
Kiekvieną kartą, kai tik liečiate telefoną, įvyksta bakterijų ir virusų mainai tarp įrenginio ekrano ir jūsų rankos. Jeigu telefonu kalbate, ant telefono paviršiaus per jūsų iškvepiamą orą atsiranda mikroorganizmų, gyvenančių burnoje ir kvėpavimo trakte. Nekalbant apie riebalus ir bakterijas nuo skruosto ir ausies.
Žinoma, lyginimas su klozetu yra vaizdingas ir gan net radikalus, tačiau neturėtų stebinti, kad tai yra iš tiesų nesunkiai palyginami dalykai – juk fizinis kontaktas su telefono paviršiumi būna gerokai dažnesnis, o valymo priemones jis tikriausiai mato rečiau nei klozetas.
Išmaniųjų telefonų higienos moksliniais tyrimais nustatyta, kad ant mūsų įrenginių veisiasi pačių įvairiausių rūšių bakterijų ir virusų. Visiškai įprasta ant telefono rasti mikroorganizmų, kurių gausu ant mūsų odos ir kvėpavimo trakte. Tačiau labai dažnai aptinkama ir tokių bakterijų, kurios labiau būdingos žarnynui, tvirtina Niujorko universiteto (JAV) Medicinos mokyklos mikrobiologas ir patologas Philipas Tierno.
Ir nors dauguma šių bakterijų žmogui jokios grėsmės nekelia, ne visos jos yra visiškai nekaltos. Ne visos jos yra nekenksmingos: britų Vartotojų asociacija „Which?“ paėmė tepinėlius nuo 90 telefonų, klaviatūrų ir planšetinių kompiuterių ir nustatė, kad ant šių įrenginių yra dideli kiekiai E.coli, streptokokų ir meticilinui atsparių stafilokokų.
Žinoma, galima teigti, kad niekas nuo telefono čiupinėjimo nesuserga – lygiai, kaip nepasigauname ligų dėl to, kad išplauname indus ne nauja kempine ar kelias dienas iš eilės nusisausiname kūną tuo pačiu rankšluosčiu. Iš dalies taip yra dėl to, kad ant mūsų telefonų gyvenančios bakterijos ir virusai dažniausiai yra mūsų pačių. Bet štai jeigu pasinaudotume sergančio draugo telefonu, turėtume labai nemenką galimybę pasigauti jo slogą, gripą ar kitą ligą. Tad reikia prisiminti, kad ant telefonų yra milžiniškos bakterijų kolekcijos, o ypatingomis aplinkybėmis jos gali sukelti rimtus susirgimus. Be to, jau esama mokslinių tyrimų, rodančių, kad naudojimasis tuo pačiu telefonu ligoninėje gali būti vienas iš antibiotikams atsparių bakterijų plitimo būdų.
„Būtų išmintinga periodiškai nusivalyti telefoną. Aš savo telefoną kiekvieną vakarą nusivalau šluoste“, – aiškino O.Tierno.
Dauguma telefonų gamintojų nerekomenduoja įrangos valymui naudoti šiurkščių, pavyzdžiui, alkoholio pagrindo, valymo priemonių, tačiau esama ir kitų rekomenduojamų valymo priemonių, kurios padės švariai nuvalyti aparatus. Mikropluošto šluostė padės pašalinti didžiąją dalį bakterijų (bet ne 100 procentų). Ir nors gamintojai to nerekomenduoja, bet kai kurie mikrobiologai teigia, kad telefoną kartkartėmis reikėtų perbraukti antibakterine šluoste.
Kalbant apie valymo dažnį – A.Tierno rekomenduoja tai daryti kasdien. Ir nieko tokio, jei kartą ar du užmiršite šią procedūrą. Nors pasistenkite neužmiršti.
„Jeigu savo telefono dar nevalote, tai turėtumėte“, – tvirtina mikrobiologas.
