Estuarija – tai ypatinga vieta upės žiotyse, kur susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo. Čia susidaro purvynai, kuriuos maitina ir iš upės, ir iš jūros ar vandenyno atkeliaujančios maistinės medžiagos. Potvynių skalaujamuose purvynuose mokslininkai suranda įdomių mikroorganizmų, tarp jų – ir grybinių kultūrų. Prieš 16 metų Tasmanijoje paimtame estuarijos purvo mėginyje aptiktas Penicillium sp. grybas, kuriame surasta molekulė dabar padės sukurti naujo tipo opioidus.
Opioidai – tai medžiagos, įprastai – narkotikai arba analgetikai, kurie veikia opioidinius receptorius. Kitaip tariant, priešingai, nei teigia plačiai paplitęs mitas, opioidai nebūtinai yra gaminami iš tų pačių medžiagų – jei tiesiog paveikia tuos pačius receptorius. Sidnėjaus ir Kvinslando universitetų vedama tarptautinė mokslininkų komanda eusterinio purvo grybuose surado molekulę, kurios struktūra yra labai panaši į endomorfinų – natūralios medžiagos, kuri kūne aktyvuoja opioidų receptorius.
Tai mokslininkus įkvėpė naujiems atradimams. Jie modifikavo atrastą molekulę ir naują darinį pavadino bilorfinu. Šios molekulės struktūra yra unikali. Ją sudaro amino rūgštys, kurios įprastai būna kairinės arba dešininės, priklausomai nuo molekulės konstrukcijos. Dešininės amino rūgštys yra pakankamai retos, ypač žinduoliuose. Tačiau bilorfinas pasižymi tokia struktūra. Tiesą sakant, jis turi ir dešininių, ir kairinių amino rūgščių, ir tai jam suteikia įdomių savybių bei leidžia aktyvuoti opioidų receptorius „iš kitos pusės“.
Mokslininkai registravo naujo perspektyvaus vaisto patentą ir tęs radinio tyrimus. Tikimasi, kad unikali bilorfino struktūra aktyvuos opioidų receptorius ir taip malšins skausmą, tačiau tai darys kitaip nei morfinas. Mokslininkai viliasi, jog tai padės išvengti pačių nemaloniausių nepageidaujamų poveikių – kvėpavimo funkcijos slopinimo ir priklausomybės. Nepageidaujamų poveikių tikimybę smarkiai didina faktas, kad terapinė ir toksiška opioidų dozė yra labai panašaus dydžio. Bilorfino pagrindo vaistai atrodo patrauklūs ir dėl to, kad jie turėtų būti efektyvesni ilgą laiką – organizmas neturėtų išmokti jų toleruoti (kas yra labai būdinga tipiniams opioidams).
Mokslininkai teigia, kad naujos kartos opioidai turėtų bent jau sumažinti perdozavimų ir priklausomybių skaičių. Aišku, prireiks daugiau nei dešimtmečio, kad bilorfinai virstų vaistais. Tačiau tai kartu yra geras priminimas, kad iš gamtos dar galime pasisemti įkvėpimo – juk, jei tyrimai bus sėkmingi, turėsime labai efektyvius skausmą slopinančius vaistus, sukurtus purve rasto grybo pagrindu.
Visos apimties mokslinį tyrimą galima perskaityti žurnale PNAS.
