Radiacinės saugos centro (RSC) specialistų atliekamus darbus ir profesionalumą pripažįsta ir vertina tiek Lietuvos ir užsienio institucijos, organizacijos, tiek visuomenė.
Apie RSC veiklą, vystymąsi, iššūkius 15min kalbasi su ilgamečiais RSC darbuotojais Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialiste Danute Šidiškiene, Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vedėju Vaidu Statkumi ir šio skyriaus vyriausiąja specialiste Egle Karmanoviene.
Sparti radiacinės saugos infrastruktūros plėtra
1999 m. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Radiacinės saugos įstatymą, visas radiacinės saugos funkcijas, kurias pagal kompetenciją vykdė teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, perėmė RSC ir įkūrė teritorinius Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio skyrius. RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė D.Šidiškienė, radiacinės saugos srityje dirbanti nuo 1994 m., pasakoja:
Apgailėtina radiacinės saugos srities būklė aiškiai pasimatė po 1986 m. Černobylio atominės elektrinės avarijos.
„Prisimenu tą laikmetį – vyko daug permainų, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos institucijos daugelyje sričių siekė lygiuotis į Vakarų šalis. Apgailėtina radiacinės saugos srities būklė aiškiai pasimatė po 1986 m. Černobylio atominės elektrinės avarijos, kai didelį pavojų Lietuvai kėlė tai, kad iš smarkiai užterštų Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijų į mūsų šalį galėjo patekti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų.
Trūko ir radiacinės saugos specialistų, ir prietaisų, galinčių nustatyti radioaktyviojo užterštumo lygius maisto produktuose ir jų žaliavose. Vėliau iškilo iš Lietuvos į Vakarų Europos šalis eksportuojamų miško grybų ir uogų radioaktyviojo užterštumo problemos.
Vakarų šalys kruopščiai tikrino grybų ir uogų užterštumą, daug siuntų buvo grąžinta. Nors Lietuvoje augančių grybų ir uogų radioaktyviojo užterštumo lygiai nebuvo viršijami (tą rodė daugelį metų atliekami stebėsenos rezultatai), tačiau akivaizdu, kad per ,,kiauras“ sienas jie į Lietuvą patekdavo iš Baltarusijos, Ukrainos ar Rusijos. Tuomet Valstybinio visuomenės sveikatos centro Radiologinės apsaugos skyriaus viršininkas A.Mastauskas ir pasiūlė ateiti dirbti ir užsiimti maisto importo ir eksporto radioaktyviojo užterštumo kontrolės teisinio reglamentavimo klausimais.
Pats pirmasis mano parengtas teisės akto projektas buvo „Importuojamų ir eksportuojamų iš Lietuvos maisto produktų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo kontrolės tvarkos aprašas“, kurį rengiant taip pat dalyvavo Finansų ministerijos Muitinės departamento Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
Laikui bėgant maisto importo ir eksporto klausimai susitvarkė, patys verslininkai buvo suinteresuoti savo prietaisais kontroliuoti superkamas miško uogas ir grybus. Taip pat buvo stiprinama valstybės sienos apsauga, tobulėjo pasienio kontrolės punktų darbas. Dabar galiu drąsiai teigti, kad radiacinė sauga Lietuvoje pasikeitė iš esmės ir jau seniai niekuo nesiskiria nuo Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių šalių.“
Specialistės teigimu, sparčią RSC ir visos šalies radiacinės saugos infrastruktūros plėtrą lėmė ir spartus radiacinės saugos vystymasis visame pasaulyje, tarptautinis bendradarbiavimas, mūsų visuomenės noras gyventi saugiau, geros sąlygos augti RSC darbuotojų profesionalumui.
RSC bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), Europos Komisija (EK), Švedija, Suomija, Danija, Olandija, JAV ir kitomis užsienio šalimis stiprino Lietuvos radiacinę saugą. Kartu su Aplinkos ministerija, Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija ir kitomis valstybės institucijomis, profesinėmis organizacijomis bei atskirų įmonių specialistais buvo daug dirbama perkeliant ES teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę.
RSC nuolat keičiasi ir tobulėja
Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vedėjas V. Statkus RSC dirbti pradėjo 2005 m., dar studijuodamas universitete: „Studijos ir darbo pobūdis buvo susiję, todėl nebuvo taip, kad pasinerčiau visiškai į svetimą sritį – tai tarsi studijų metu įgytų teorinių žinių praktinis įgyvendinimas.
Darbas RSC nėra šabloninis, o tai reiškia, kad niekada nebūna nuobodu.
Darbas RSC nėra šabloninis, o tai reiškia, kad niekada nebūna nuobodu. Per tuos metus teko prisiliesti prie daug įvairių veiklų ir projektų. Nuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai iki tarptautinių ar nacionalinių projektų, nuo teisėkūros iki informacinių technologijų kūrimo ir diegimo, nuo radiacinės saugos priežiūros iki reagavimo į radiologines avarijas ir incidentus.
Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė D. Šidiškienė, kurios darbas nuo RSC įsteigimo iki šiol susijęs su branduolinių ir radiologinių avarijų prevencija ir pasirengimu į jas reaguoti, pastebi: „Lietuva turėjo veikiančią Ignalinos atominę elektrinę, todėl teisės aktais buvo reglamentuota veikla branduolinės ar radiologinės avarijos metu, nustatyti kriterijai, kuriais turėtų vadovautis valstybės ir savivaldybių institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakantys už gyventojų apsaugomųjų veiksmų planavimą ir taikymą avarijos atveju. Šiuo metu kaimynystėje veikianti Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojingiausias objektas, kuriame yra grėsmė kilti didelei branduolinei avarijai.“
Šiuo metu kaimynystėje veikianti Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojingiausias objektas.
Pirmasis RSC veiklos dešimtmetis buvo skirtas radiacinės saugos infrastruktūrai kurti, o pastarieji penkeri metai – šiai infrastruktūrai tobulinti ir plėtoti, naujiems projektams radiacinės saugos srityje rengti ir įgyvendinti, RSC darbuotojų profesionalumui didinti.
„RSC nuolat keičiasi ir tobulėja, kartu keičiasi ir tobulėja RSC specialistai, savo iniciatyvomis vesdami į priekį visą įstaigą. RSC kolektyvas ypatingas: daug draugiškų, protingų ir užsidegusių kolegų, su kuriais gera tiek darbe, tiek ir po darbo. Darbas bus tiek įdomus, kiek patys įdėsime pastangų, kad jis toks būtų, todėl naujiems žmonėms linkiu naujų idėjų ir iniciatyvos, kad patys formuotų savo karjeros kelią“, – sako V.Statkus.
Iššūkių netrūksta
„Radiacinė sauga – didelis, bet mažai kam žinomas pasaulis, todėl iššūkių čia netrūko nei anksčiau, netrūksta ir dabar. Viskas nuolat keičiasi. Jonizuojančiosios spinduliuotės pagrindu kuriamos naujos technologijos, plečiasi ir vystosi esamos, todėl radiacinės saugos specialistui visada yra kuo domėtis, pasitempti, kad, tikrindamas ūkio subjektus, būtų visa galva aukščiau ir galėtų savimi pasitikėti“, – sako V.Statkus. Jam antrina ir Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė E.Karmanovienė, RSC dirbanti jau 18 metų:
„Radiacinės saugos principai nesikeičia, išlieka trys svarbiausi: pagrįstumas, optimizavimas ir dozės ribojimas. Tačiau keičiasi aplinka, mūsų požiūris į įvairias problemas, kinta technologijos. Pramonės ir mokslo įstaigose atsisakoma radioaktyviųjų šaltinių, nes radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra brangus ir sudėtingas, daug visokių įpareigojimų, todėl radioaktyviuosius šaltinius keičia rentgeno generatoriai, kuriems keliami daug mažesni reikalavimai ir jų utilizavimas daug paprastesnis, tačiau medicinoje radioaktyviųjų šaltinių daugėja.
Daugėja kompiuterinių tomografų, spindulinėje terapijoje pradėti naudoti greitintuvai, atsiranda visiškai naujų įrenginių, pavyzdžiui, Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centre veikiantis radioaktyvias medžiagas gaminantis ciklotronas.
Kiekvienas toks pokytis reikalauja naujų žinių, tad RSC darbuotojams būtina tobulintis, be to, atsirandant įvairioms naujovėms keičiasi ir teisės aktai. Dideli iššūkiai susiję ne tik su nuolatiniu žinių poreikiu, bet ir kritiniu informacijos šaltinių vertinimu, pavyzdžiui, tikrinant įvairius ūkio subjektus bet kokią informaciją nuolat reikia tikrinti, vertinti ir analizuoti.“
Kaip vieną didžiausių iššūkių D.Šidiškienė prisimena RSC kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) Azerbaidžane 2013–2014 m. įgyvendintą ES Dvynių projektą „Radiacinės saugos infrastruktūros stiprinimas ir pagalbinių tarnybų vystymas Azerbaidžano Respublikoje“. „Darbas įgyvendinant šį projektą man priminė mūsų anksčiau nueitą kelią, kuriant radiacinės saugos infrastruktūrą Lietuvoje.
Projektui įgyvendinti buvo pasitelkta 20 Lietuvos ekspertų, išanalizuota esama Azerbaidžano Respublikos teisinė bazė ir parengti Radiacinės ir branduolinės saugos įstatymo bei kitų teisės aktų projektai, pravestas seminaras pirmiesiems reaguotojams bei surengtos pratybos „Purvinosios bombos sprogimas tarptautiniame Heidaro Alijevo oro uoste“.
Pratybų parengimas ir, ypač jų vedimas, buvo nemažas iššūkis.
Pratybų parengimas ir, ypač jų vedimas, buvo nemažas iššūkis, žinojome, kad panašių pratybų Azerbaidžane anksčiau nebuvo organizuota, todėl buvo neaišku, kaip į pateiktas pratybų sąlygas reaguos pratybų dalyviai. Bet pratybos pavyko! Noriu pasidžiaugti, kad minėtas Dvynių projektas pateko tarp penkių geriausiai Azerbaidžano Respublikoje įgyvendintų projektų“, – pasakoja D.Šidiškienė.
Kas sukelia radiacijos baimę?
Visos RSC taikomos radiacinės saugos priemonės skirtos tam, kad žmonės ir aplinka būtų apsaugota, bet kokia veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visuomenei teiktų naudą, o patiriama žala būtų kaip įmanoma mažesnė. Informacijos apie jonizuojančiąją spinduliuotę netrūksta, labai daug jos pateikia RSC, tačiau jei žmogus ja nesidomi, natūralu, kad gimsta nepagrįstų baimių ir abejonių.
RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus specialistė D.Šidiškienė teigia, kad apklausų rezultatai rodo, jog gyventojų supratimas apie galimus radiacijos pavojus ir taikytinas apsaugos priemones gerėja. Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė E.Karmanovienė pastebi, kad labai svarbu, kad gyventojai pasitikėtų RSC ir kitomis atsakingomis institucijomis:
„Černobylio avarijos metu daug informacijos buvo slepiama ir vyresnės kartos žmonės tai atsimena, tad yra nemažai galvojančių, kad, nutikus panašiam įvykiui, atitinkamos institucijos vėl neatskleis visos informacijos. Todėl labai svarbu lavinti žmones, kad jie pasitikėtų RSC ir kitomis atsakingomis institucijomis, o informacijos tikrai yra daug, jos galima lengvai rasti, ir tie, kurie domisi, tikrai jos randa.
Jaunesnės kartos žmonės daugiausia informacijos randa socialiniuose tinkluose, todėl svarbu, kad jie kritiškai ją vertintų, nes ne visada socialiniuose tinkluose pateikiama tiksli ar teisinga informacija, dažnai ji paimama iš nepatikrintų šaltinių. Mūsų darbas skatinti kritiškai vertinti informaciją, domėtis ne tik kas skelbiama socialiniuose tinkluose, bet ir kokią informaciją pateikia RSC, TATENA ir kitos institucijos.“
„Radiacija – labai specifinė tema, todėl tenka susitaikyti, kad apie ją girdėję visi, tačiau, kas tai yra, žino vos vienas kitas, nors visi apie tai mokėmės mokykloje fizikos pamokose. Visuomenėje labiau dominuoja iš fantastinių filmų ar knygų atkeliavęs tikrovės neatitinkantis jonizuojančiosios spinduliuotės įvaizdis.
Mutantai, superherojai ir žaliai šviečiantis „kisielius“ (būtinas atributas kiekviename filme) – visiems aišku ir įprasta, o štai fotonai, elektronai ir sivertai, tai jau kažkokia negirdėta „mistika“. Pastaraisiais metais, pradėjus eksploatuoti Baltarusijos atominę elektrinę ir dėl to kilus dideliam ažiotažui, apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės tema tapo labai aktuali ir viešojoje erdvėje dažnai aptarinėjama.
Domėjimasis labai išaugo, todėl RSC centras deda daug pastangų įvairiais būdais ir informacijos sklaidos kanalais šviesdamas visuomenę. Manau, kad šiandien žmonės apie jonizuojančiąją spinduliuotę bendrų žinių turi daugiau nei prieš keletą metų, o žinių išsamumas, tai jau individualus pasiekimas. Kam įdomu, tas tikrai paskaito RSC rengiamus informacinius leidinius, panaršo mūsų interneto svetainėje, „Facebook“ paskyroje, kituose interneto šaltiniuose. Informacijos tikrai daug“, – sako Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vedėjas V.Statkus.
Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.
