2019 m. įstatymu nustačiusi pasaulyje pirmaujančius anglies dvideginio (CO2) mažinimo tikslus, Didžioji Britanija sunkiai skinasi kelią, kad juos įgyvendintų.
Elektromobilių įkrovimo punktai įrengiami lėčiau, nei planuota, ir, nepaisant ankstyvos sėkmės plėtojant jūros vėjo energetiką, naujausiame vyriausybės surengtame atsinaujinančiosios energijos aukcione su vėjo energijos kūrėjais nesudaryta nė viena sutartis.
-
JT: žmonijai nesiseka stabdyti sparčiai plintančių invazinių rūšių
-
Po metų į Arktį sugrįžę Klaipėdos mokslininkai vietovę sunkiai pažino
-
Ar tikrai B.Gatesas siūlė kirsti miškus ir taip kovoti su klimato kaita?
-
E. Macronas: G-20 susitikimo Naujajame Delyje rezultatai klimato srityje – nepakankami
-
Naikinantys potvyniai Libijoje: „ištisi miesto kvartalai su gyventojais atsidūrė jūroje“
-
Bauginantis tragedijos Libijoje mastas: Dernos potvynio aukų skaičius gali siekti 20 tūkstančių
Pasak „Reuters“, analitikai ir politikai teigia, kad praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos vyriausybės žingsnis atidėti ekologiškų transporto priemonių ir šildymo sistemų tikslų įgyvendinimą prieš artėjančius rinkimus atspindi kritinį tašką, kuriame gali atsidurti ir kitos šalys, bandydamos ambicingus, į ateitį nukreiptus klimato kaitos tikslus paversti konkrečiomis priemonėmis, kurių sąnaudos įmonėms ir vartotojams atsiras jau šį dešimtmetį.
„Jungtinė Karalystė buvo viena iš tikrųjų lyderių klimato diplomatijos srityje ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinime, – agentūrai komentavo Airijos klimato ministras Eamonas Ryanas. – Kaip draugas ir kaimynas, turėčiau pasakyti, kad kai kam iš to iškilo pavojus“.
Didžioji Britanija, kuri 2021 m. surengė Jungtinių Tautų metinę klimato konferenciją COP26, vis dar pirmauja tarp Didžiojo septyneto (G-7) šalių, kai kalbama apie klimato atšilimą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą – nuo 1990 m. iki 2022 m. išmetamųjų teršalų kiekį ji sumažino 49 proc.
Premjeras Rishi Sunakas teigė, kad Britanija gali sau leisti lėtesnę pažangą siekiant klimato tikslų, nes ji „gerokai lenkia visas kitas pasaulio šalis“.
Tačiau, kaip teigiama Klimato kaitos komiteto 2023 m. birželio mėn. pažangos ataskaitoje parlamentui, norėdama pasiekti tarpinius klimato kaitos tikslus, Didžioji Britanija iki 2030 m. turi keturis kartus paspartinti metinį išmetamųjų teršalų mažinimą ne elektros energijos tiekimo sektoriuje.
Komitetas, nepriklausoma institucija, įsteigta pagal Didžiosios Britanijos klimato kaitos įstatymą, jau 2022 m. pareiškė, kad šalies strategija „neužtikrins grynojo nulio“.
Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas pareiškė, kad ir toliau yra įsipareigojęs siekti teisiškai privalomo tikslo iki 2050 m. užtikrinti grynąjį nulį, tačiau teigė, kad Britanija gali sau leisti lėtesnę pažangą siekiant šio tikslo, nes ji „gerokai lenkia visas kitas pasaulio šalis“.
Jis paminėjo, kad šiuo metu dirba prie šios politikos pakeitimų, nes ankstesnės vyriausybės per greitai nustatė grynojo nulio tikslus, neužsitikrinusios visuomenės paramos.
Analitikai pastebėjo, kad, artėjant rinkimams, investicijų apribojimai į grynojo nulio riboženklį gali būti politiškai populiarūs, pranešė „Reuters“.
Tačiau „tai veikia tik tuo atveju, jei manote, kad klimato politika yra našta“, – pabrėžė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos klimato politikos tyrėjas Bobas Wardas, pridurdamas, kad trumpalaikių išlaidų vengimas gali lemti didesnes išlaidas mokesčių mokėtojams ateityje.
Paties R.Sunako konservatoriai palaikė jo sprendimą ginti vartotojus, susiduriančius su pragyvenimo išlaidų krize.
„Teisinga, kad mes atliekame pakeitimus, nes šiuo metu ši žalioji politika ir jos tikslai labiau kenkia tiems, kurie gyvena prasčiau“, – agentūrai „Reuters“ aiškino vienas konservatorių įstatymų leidėjas.
Praėjusiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulinės dujų kainos šoktelėjo aukštyn. Nors pastaraisiais mėnesiais jos sumažėjo, tikėtina, kad vidutinės britų namų ūkių sąskaitos už energiją išliks didelės, iš dalies dėl to, kad šalis yra priklausoma nuo dujų, naudojamų namų šildymui.
Transporto įkrovimo infrastruktūra atsilieka augančio elektromobilių parko poreikių, o tikslas iki 2028 m. įrengti apie 600 tūkst. šilumos siurblių atrodo tolimas dėl kvalifikuotų inžinierių trūkumo, nes 2022 m. jų buvo įrengta tik 72 tūkst.
Tokį ėjimą Didžioji Britanija daro tuo metu, kai kitų Europos šalių politikai grasina klimato kaitos nuostatoms, pamiršdami, jog jų šalys vis dažniau susiduria su didėjančiomis išlaidomis stiprėjančių miškų gaisrų, mirtino karščio ir potvynių, kuriuos skatina klimato kaita, nuostoliams padengti.
Artimiausiais mėnesiais Lenkijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose ir Europos Sąjungos Parlamente vyks rinkimai, todėl analitikai teigia, kad politinis pasipriešinimas gali sustiprėti, nes šalys svarsto politikos priemones, kurios, jei kartu nebus teikiama didesnė parama, skatinanti rinktis ekologiškesnius sprendimus, smogs piliečių piniginėms.
„Transportas ir pastatai bus pagrindinė mūsų problema, nes būtent čia klimato politika tampa matoma žmonėms jų kasdieniame gyvenime“, – pažymėjo Briuselio analitinio centro „Bruegel“ vyresnioji mokslo darbuotoja Simone Tagliapietra.
Vyriausybėms, kurios nespėja įgyvendinti savo žaliųjų tikslų, tenka rinktis: arba mažinti įsipareigojimus, arba stiprinti politiką ir finansavimą jiems įgyvendinti. JAV, priėmusios Infliacijos mažinimo įstatymą, siūlo beveik 400 mlrd. dolerių federalinį finansavimą švariai energijai ir technologijoms.
Nors R.Sunako žingsnis sukėlė nerimą investuotojams ir bendrovėms, kai kurie teigė, kad premjero pranešimas atitiko tikrovę.
„Draudimo parduoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius atidėjimas nuvilia, tačiau atspindi realybę, kad būtent čia yra susitelkusios dauguma pagrindinių automobilių gamybos šalių“, – sakė Didžiosios Britanijos aplinkosaugos audito komiteto pirmininkas Philipas Dunne'as.
