Mokslininkai nustatė, kad angliniai chondritai – radioaktyvūs meteoritai, kuriuose gausu vandens ir organinių junginių – skleidžia energingus gama spindulius, galinčius paskatinti chemines reakcijas, kurių metu sintetinamos amino rūgštys – gyvybės sudedamosios dalys, rašo „Live Science“.
Meteoritai yra jaunos Saulės sistemos uolėtų vidinių planetų formavimosi liekanos, kurios pirmosios susiformavo iš karštų dujų ir dulkių debesų, kybančių šalia Saulės maždaug prieš 4,6 mlrd. metų.
Tuo metu planetos buvo per arti Saulės, kad jose susiformuotų vandenynai, todėl negalėjo atsirasti gyvybė. Iš čia mokslininkams kilo klausimas, kaip tuomet Žemė iš pradinės būsenos virto gyvybės oaze?
Ankstesniame tyrime buvo iškelta prielaida, kad vandenį į Žemę galėjo atnešti anglingi chondritiniai meteoritai.
Norėdami patikrinti, ar tai įmanoma, mokslininkai į vandenį įmaišė amoniako, metanolio ir formaldehido, kurių kiekiai buvo panašūs į tuos, kurie randami meteorituose. Tada, norėdami patikrinti, ar meteorituose esantys radioaktyvūs, gama spindulius skleidžiantys elementai, pavyzdžiui, aliuminis-26, gali generuoti šilumą, reikalingą aminorūgščių sintezei, tyrėjai švitino mišinį gama spinduliais iš analogiško izotopo, vadinamo kobaltu-60.
Mokslininkai nustatė, kad dėl gama spindulių bombardavimo aminorūgščių gamyba tirpale padidėjo. Didesnė gama spinduliuotė padidino aminorūgščių sintezės greitį. Be to, tyrėjai nustatė, kad laboratorijoje pagamintų aminorūgščių proporcijos sutapo su tomis, kurios buvo rastos Murchisono meteorite – 100 kilogramų kosminėje uolienoje, kuri 1969 m. nukrito Australijoje. Tolesnė analizė parodė, kad aminorūgščių kiekiui, rastam Murchisono meteorite, susidaryti būtų prireikę nuo 1000 iki 100 000 metų.
Reikėtų pažymėti, kad aminorūgštys gali būti gaminamos įvairiais procesais, todėl, nors mokslininkų atrastas mechanizmas yra galimas kandidatas iš visų teorijų. Ateities tyrimuose reikės palyginti šį mechanizmą su kitais, kad būtų nustatyta, kuris iš jų greičiausiai dominavo ankstyvaisiais Žemės gyvavimo metais.