Keturios sidabrinės apyrankės buvo užkastos beveik 20 cm gylyje kalno šlaite Årdalo kaime pietvakarių Norvegijoje, teigiama Stavangerio universiteto pranešime.
„Tai – neabejotinai didžiausias dalykas, kurį esu patyręs per savo karjerą“, – pranešime prisipažino Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus archeologas ir projektų vadovas Volkeris Demuthas. Archeologai apyrankes rado prieš naujo kelio tiesimą.
Kadangi kai kurie IX a. papuošalai buvo su supintais raštais, tyrėjai iš pradžių manė, kad dirvoje rado varinių laidų.
„Iš pradžių maniau, kad tai keletas susuktų varinių vielų, kurių dažnai galima rasti žemės ūkio paskirties žemėje, bet [tada] pamačiau, kad jų yra keletas – viena šalia kitos – ir kad jos ne varinės, o sidabinės, – teigė Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus darbuotoja inžinierė Ola Tengesdal Lygre. – Supratau, kad radome kažką įdomaus“.
Tolesni tyrinėjimai atskleidė, kad šioje vietoje kadaise buvo įsikūręs „didelis ir galingas“ vikingų epochos (793–1066 m.) ūkis, kurį sudarė keli namai žmonėms ir gyvuliams.
Tyrėjai užkastas apyrankes rado viename iš mažesnių statinių, kuriame greičiausiai gyveno vergai.
„Tai unikalus radinys, nes labai retai randame tokius objektus būtent tokioje vietoje, kurioje jie buvo padėti, – sako V.Demuthas. – Paprastai tokie vertingi objektai aptinkami suartuose laukuose, kur objektai būna visiškai ištraukti iš pirminio konteksto. Kadangi sidabro lobis nebuvo perkeltas, jis gali mums suteikti visiškai naujų įžvalgų apie vikingų epochos gyvenimą ir visuomenę.“
Be juvelyrinių dirbinių tyrėjai aptiko daugybę artefaktų, įskaitant puodus iš talko, kniedes, peilių ašmenis ir įrankių galandimo akmenis. Taip pat rasta įrodymų, kad ūkis buvo sudegintas, o tai „sutampa su didelių neramumų laikotarpiu vikingų amžiuje“, sakoma pranešime.
Tyrėjai pažymėjo, kad tuo metu Norvegijoje nebuvo sidabro kasyklų, todėl sidabras apyrankėms tikriausiai buvo gautas iš užsienio – greičiausiai per prekybą, dovanas ar plėšikavimą.
Žemės blokas, supantis apyrankes, Archeologijos muziejuje buvo peršviestas rentgeno spinduliais. Toliau tyrėjai planuoja paimti dirvožemio mėginių, kad sužinotų, pavyzdžiui, ar apyrankės užkasant jas buvo suvyniotos į audeklą.
