„Tai nuostabus tyrimas“, apibūdinęs molekulinius ir ląstelinius žinduolių regeneraciją lemiančius procesus, –sakė tyrime nedalyvavęs Šiaurės Vakarų universiteto (JAV) vystymosi biologas Hans-Georgas Simonas. Gauti duomenys parodė, kad žinduolių regeneraciją valdantys molekuliniai mechanizmai glaudžiai susiję su panašiu procesu, vykstančiu varliagyviuose. Galbūt tai išlikusi regeneracijos programa, galinti būti panaudota kitų audinių atkūrimui.
Žinduoliai pasižymi įspūdinga savybe atauginti prarastus pirštų galiukus, įskaitant nagus, nervus ir net kaulus. Iki šiol nebuvo suprantama, kodėl žmonėms prarasti pirštų galiukai gali ataugti vos per kelis mėnesius. „Kiekvienas žino, kad nagai auga nesustodami, tačiau niekas nežino kodėl“, – sako pagrindinis straipsnio autorius Mayumi‘as Ito iš Niu Jorko universiteto Medicinos mokyklos.
Mokslininkai atrado svarbią nuorodą aiškinant šį procesą: atsinaujinančių kamieninių ląstelių populiaciją nago audinio tarpląstelinėje medžiagoje, kurioje gausu nago augimą skatinančių kraujagyslių ir nervų. Paaiškėjo, kad norint atkurti prarastą piršto galiuko kaulinį audinį, šioms kamieninėms ląstelėms yra būtina šeima baltymų, vadinamų „Wnt signalų perdavimo tinklu“ (angl. Wnt signalling network).
Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Wnt signalų perdavimas būtinas pirštų galiukų regeneracijai bei teikia vilčių naujiems prarastų galūnių atkūrimo žmonėms būdams. „Šis darbas dar kartą įrodė, kad žinduoliai nėra visiškai praradę regeneracijos galimybės – tiesiog tam reikalingi vystymosi signalai nėra įjungti“, – sako James‘as Monaghanas, regeneracijos biologas iš Šiaurės Vakarų universiteto.
