Tyrėjai teigia, kad pirmą kartą vėžinių susirgimų DNR galima aptikti dėsningumus, vadinamus mutacijų požymiais.
Jie padeda nustatyti, ar pacientas praeityje buvo veikiamas vėžį sukeliančių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo ar UV spindulių.
Kaip rašo „The Guardian“, šie požymiai leidžia gydytojams išnagrinėti kiekvieno paciento naviką ir pritaikyti jam konkrečius gydymo būdus ir vaistus.
Tačiau šiuos požymius galima aptikti tik išanalizavus didžiulius duomenų kiekius, gautus atliekant viso genomo sekoskaitą – nustatant genetinę ląstelės sandarą.
Pagrindinė tyrimo autorė Serena Nik-Zainal yra Kembridžo universiteto genominės medicinos ir bioinformatikos profesorė ir Kembridžo universiteto ligoninių klinikinės genetikos garbės konsultantė.
Naujienų portalui „The Guardian“ ji sakė: „Tai tarsi žiūrėti į labai judrų paplūdimį su tūkstančiais pėdų atspaudų smėlyje. Netreniruotai akiai pėdsakai atrodo atsitiktiniai ir beprasmiai. Tačiau jei sugebi juos atidžiai ištirti, gali daug sužinoti apie tai, kas vyko, atskirti gyvūnų ir žmonių atspaudus, ar tai suaugęs žmogus, ar vaikas, kokia kryptimi jis keliauja. Tas pats yra ir su mutacijų parašais.“
Naudojant viso genomo sekoskaitą galima nustatyti, kurie „pėdsakai“ yra svarbūs ir atskleisti, kas įvyko vystantis vėžiui.
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 12 000 vėžiu sergančių pacientų. Jiems pavyko aptikti 58 naujus mutacijų požymius, o tai rodo, kad yra papildomų vėžio priežasčių, kurios dar nėra iki galo išaiškintos.
Kaip pasakojo tyrimo autoriai, kai kurie mutacijų požymiai turi klinikinės ar gydymo reikšmės – jie gali išryškinti anomalijas, į kurias galima nukreipti tam tikrus vaistus, arba nurodyti galimą atskirų vėžinių susirgimų „Achilo kulną“.
